Baldų karalienė neturi vieno veido: kodėl lietuviams netinka tai, ką mėgsta vokiečiai?

Baldų dizaineriai, kuriantys gaminius Vakarų šalių rinkoms, pastebi, kad pirkėjų poreikiai ganėtinai skiriasi: Lietuvos gyventojai renkasi visiškai kitokius minkštuosius baldus nei, tarkime, vokiečiai. Tačiau tiek Vakarų Europoje, tiek Lietuvoje tendencija aiški: joks, net minimalistiškiausias būstas neįsivaizduojamas be sofos, kuri tapo tikru multifunkcinio baldo etalonu ir nusidažė ryškiomis spalvomis.

Reklama

Sofos pasirinkimą lemia ir amžius

„Namų karalienės soste, kalbant apie baldus, per pastaruosius dešimtmečius akivaizdžiai įsitaisė sofa. Šiais laikais tai nėra tik baldas, ant kurio prisėdame ar prie progos priimame svečius. Sofa – multifunkcinis gaminys, ant kurio leidžiamas laisvalaikis, pramogaujama ir dirbama, net valgoma. Ji – tarsi namų ašis, randanti vietos net ir pačiuose mažiausiuose namuose“, – sako daugiau nei 90 proc. produkcijos eksportuojančios SBA grupės įmonės „Kauno baldai“ asortimento vystymo vadybininkė Agnė Razminė.

Gamintojai pastebi, kad skirtingoms rinkoms tenka kurti kartais visiškai kitokio stiliaus ar funkcinių parametrų sofas. Tarkime, vokiečiai labiau mėgsta kietesnio sėdėjimo baldus. Skandinavijos ir Beniliukso šalių gyventojai dažniau pageidauja minkštesnių sofų.

„Lietuviai šiuo požiūri artimesni skandinavams – dažniau renkamės minkštesnius, komfortiškesnius baldus. Jaunimas mėgsta ypatingai minkštus, loftinio stiliaus baldus, kurie net vizualiai atrodo purūs: tiek sėdynės, tiek atlošo pagalvės yra kamšalinės“, – pasakoja A. Razminė.

Dar vienas ryškus skirtumas tarp rinkų, gamintojų teigimu, – skirtingas požiūris į funkcionalumą.

„Lietuvos pirkėjams vis dar labai svarbu, kad sofa turėtų miegamąją funkciją ir būtų galima svečią ne tik pasodinti, bet ir vakare paguldyti ant tos pačios sofos. Vakarų rinkose toks poreikis jau nelabai aktualus, kur kas daugiau dėmesio skiriama estetiniam vaizdui, baldo įsiliejimui į bendrą interjerą. Šios tendencijos, tiesa pamažu, ateina ir į Lietuvą, tačiau tikėtina, kad ateityje jos tik stiprės”, – pastebi A. Razminė.

Pasak „Kauno baldų“ vadybininkės, pirkėjų amžius dažnai taip pat lemia sofos funkcinių parametrų pasirinkimą.

„Jauni žmonės ieško didelių kampinių sofų, kad susėsti tilptų nemaža draugų kompanija. Vyresnio amžiaus pirkėjai labiau orientuojasi į tvarkingesnio dizaino baldus. Jie dažniau renkasi kompaktiškesnius kampus, bet tokius, kad galėtų ištiesti kojas ir ramiai leisti laiką prie televizoriaus, skaityti knygas“, – pirkėjų įpročius vardija specialistė.

Madingiausios – ryškios spalvos

Pagrindinės sofų mados tendencijos diktuojamos pavasarį vykstančioje didžiausioje pasaulyje tarptautinėje Milano baldų parodoje. Tačiau net ir nesilankantys šioje pasaulinėje baldų fiestoje gali aiškiai matyti internete, kad pastaraisiais metais ypač populiarios ryškios spalvos, tampančios namų akcentu.

„Šių dienų vartotojas gana imlus modernioms baldų tendencijoms, audinių naujovėms, ryškioms spalvoms. Drąsiai renkamasi iš įdomių faktūrų ir tekstūrų audinių. Pilka, rusva spalvos jau nebėra top viršūnėse. Mūsų gaminiais prekiaujantys Skandinavijos ir Beniliukso šalių prekybos tinklai galutiniam vartotojui su dideliu pasisekimu parduoda ryškių spalvų baldus: vandenyno mėlynumo, tamsaus, gilaus karališko žalumo ir netgi pelenų rožės spalvos gaminius“, – tendencijas vardija A. Razminė.

Šiuo metu pirkėjai taip pat dažnai renkasi sofas ant aukštų medinių ar metalinių kojelių, suteikiančių baldui lengvumo įspūdį. Namuose toks baldas neapsunkina interjero ir gali būti statomas svetainės centre.

„Gauname specialių užsakymų auksinėms, varinėms baldų kojelėms, specialioms dekoratyvioms siūlėms“, – priduria A. Razminė.

„Nebeprisiriša“ prie daiktų

Pasak A. Razminės, pastebima dar viena tendencija: pirkėjai sofas, kaip ir kitus baldus, įsigyja vis trumpesniam naudojimui, daugiausia – penkeriems metams.

Ekspertės teigimu, dar prieš 20-30 metų baldai buvo itin branginami, nes jų pasiūla buvo maža, o paklausa ir atitinkamai kaina – didelės. Dabar asortimentas toks platus, kad kiekvienas pirkėjas gali išsirinkti baldus pagal jam svarbius kriterijus: kainą, dizainą, kokybę, tvarumą.

„Pirkėjai ne tik atidžiau seka interjero madas, bet ir turi daugiau galimybių keisti būstus ar bent dažniau juos atnaujinti. Galbūt tai ir lemia, kad baldai perkami nebe tokiam ilgam laikotarpiui, nežiūrint į juos kaip į viso gyvenimo investiciją ir tiesiog „nebeprisirišant“ prie daiktų“, – teigia A. Razminė.