Kada vabzdžių įkandimas – tik nemalonumas, o kada jau pavojus?

Vasarą išvykos į gamtą retai apsieina be uodų, širšių, bičių ar kitų vabzdžių įkandimų. Dažniausiai jie sukelia tik trumpalaikį niežėjimą ar paraudimą, tačiau kartais organizmo reakcija gali būti kur kas rimtesnė. Kaip suprasti, kada pakanka šalto kompreso, o kada būtina kuo greičiau kreiptis į medikus?

Reklama

Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako, kad dauguma vabzdžių įkandimų sukelia normalią organizmo reakciją.

„Dažniausiai įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, nedidelis patinimas, niežėjimas ar lengvas skausmas. Šie simptomai stipriausi pirmosiomis valandomis ir per kelias dienas palaipsniui išnyksta. Tai natūrali organizmo reakcija į vabzdžio seiles ar nuodus“, – aiškina gydytoja.

Close-up of mosquito sucking blood from human arm.

Kada reakcija jau nėra normali?

Sunerimti reikėtų, jei patinimas sparčiai didėja, apima didesnį odos plotą, atsiranda stiprus skausmas ar karščiavimas. Dar pavojingesni požymiai – dusulys, švokštimas, veido, lūpų ar gerklės tinimas, galvos svaigimas ar stiprus silpnumas.

„Tokiais atvejais būtina nedelsti ir kviesti skubiąją medicinos pagalbą, nes tai gali būti sunki alerginė reakcija“, – perspėja M. Varkalienė.

Ji taip pat pataria stebėti įkandimo vietą. Jei po kelių dienų paraudimas plinta, oda tampa karšta, atsiranda pūliavimas ar stiprėja skausmas, tai gali rodyti bakterinę infekciją.

Kaip atskirti alergiją nuo įprastos reakcijos?

Įprasta reakcija apsiriboja įkandimo vieta: oda parausta, patinsta, niežti, kartais skauda. Tokie simptomai dažniausiai praeina per vieną–tris dienas, o bendra savijauta išlieka gera. Visai kitaip pasireiškia alerginė reakcija, kuri neapsiriboja vien įkandimo vieta.

„Gali atsirasti išplitęs bėrimas ar dilgėlinė, patinti veidas, lūpos, vokai ar liežuvis. Taip pat gali pasireikšti galvos svaigimas, pykinimas, širdies plakimo padažnėjimas ar kvėpavimo sutrikimai“, – vardija gydytoja.

Jos teigimu, kvėpavimo pasunkėjimas, gerklės spaudimo jausmas, greitai didėjantis veido ar liežuvio tinimas ar alpimo pojūtis yra požymiai, dėl kurių būtina nedelsiant kreiptis pagalbos.

Stiprus patinimas dar nereiškia alergijos

Ryškesnė reakcija nebūtinai reiškia alergiją. Pasak gydytojos, ją lemia vabzdžio rūšis, jo išskiriamos medžiagos ir individualus organizmo jautrumas.

„Kai kuriems žmonėms dėl aktyvesnio vietinio uždegiminio atsako susidaro didesnis patinimas ar ryškesnis paraudimas, tačiau tai dar nėra alergija“, – sako ji.

Prie stipresnės reakcijos gali prisidėti ir ant odos patekę augalų likučiai, dulkės ar kiti dirgikliai. Alergija dažniau įtariama tuomet, kai atsiranda ne tik vietiniai odos pokyčiai, bet ir viso organizmo simptomai.

Dažniausia klaida – kasymas

Norėdami numalšinti niežėjimą, žmonės dažnai kasosi, tačiau tai tik pablogina situaciją. Pasak M. Varkalienės, kasymas pažeidžia odos barjerą, sustiprina uždegimą ir padidina bakterinės infekcijos riziką. Ji taip pat nerekomenduoja naudoti acto, spirito, eterinių aliejų ar kitų liaudiškų priemonių, kurios gali dar labiau sudirginti odą.

Vietoje jų gydytoja pataria rinktis šaldymą. „Šaltis mažina niežėjimą, patinimą ir uždegimą, tačiau ledą reikėtų dėti ne tiesiai ant odos, o per audinį ir trumpais intervalais“, – priduria M. Varkalienė.

Kam verta išsitirti dėl alergijos?

Daugeliu atvejų po pavienio vabzdžio įkandimo jokių papildomų tyrimų nereikia.

Tačiau jei žmogui buvo pasireiškusi ne tik vietinė reakcija, bet ir išplitusi dilgėlinė, veido ar liežuvio tinimas, kvėpavimo sutrikimai, galvos svaigimas ar alpimas, gydytoja rekomenduoja atlikti alerginius tyrimus.

„Jie padeda įvertinti jautrumą vabzdžių nuodams ir numatyti riziką ateityje, nes pakartotinės reakcijos gali būti dar sunkesnės“, – pabrėžia „Antėja“ gydytoja.

Anot jos, apie ištyrimą verta pagalvoti ir tiems žmonėms, kuriems vabzdžių įkandimai nuolat sukelia itin ryškias ar ilgai trunkančias reakcijas.

Ypač svarbu tai bitininkams, ūkininkams, miškininkams ir kitiems žmonėms, kurių darbas ar laisvalaikis susijęs su dažnu kontaktu su vabzdžiais. Anksti nustačius padidėjusį jautrumą galima laiku imtis prevencinių priemonių ir sumažinti sunkių alerginių reakcijų riziką.