Po ligos grįžti į seną ritmą? Vaistininkė atskleidžia, kodėl to nereikėtų daryti

Gyvenant spartaus tempo laikais, kai nuolat vejamės greitų rezultatų, net sveikata tampa lenktynių dalimi: susirgę siekiame kuo greičiau pasveikti ir sugrįžti į įprastą ritmą. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį – ne visada sveikatą galima paskubinti, o grįžus anksčiau į darbą ar įprastą gyvenimą po ligos, rizikuojame iš naujo susirgti.

Reklama

Organizmui po ligos reikia laiko atsigauti

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė sako, kad normalu, jog po sirgimo ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis, kurios yra vienos dažniausios, kurį laiką savijauta gali būti prasta – dažną kamuoja nuovargis, silpnumas, net prakaitavimas.

„Kai sergame įvairiais peršalimo virusais, mūsų organizme vyksta sudėtingi procesai, skirti kovoti su infekcija ir užtikrinti pasveikimą. Pirmiausia, peršalimo metu aktyviai dirba imuninė sistema: virusams patekus į organizmą, baltieji kraujo kūneliai, tokie kaip limfocitai ir makrofagai, pradeda juos naikinti. Visa tai lydi natūrali organizmo reakcija – karščiavimas, sloga, kosulys ir bendras silpnumas. Organizmas tiesiog nukreipia savo resursus į kovą su virusais, todėl energijos kitoms funkcijoms lieka mažiau, tad po ligos dažnas jaučiasi kaip po varginančio darbo“, – pasakoja vaistininkė.

Dažniausiai silpnumas praeina per kelias dienas, savaitę. Jei tokia būsena užsitęsia ilgiau, verta pakartotinai kreiptis į gydytoją. Persirgus gripu ar ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis sausas ir dirginantis kosulys, gali užsitęsti net kelis mėnesius. Toks kosulys dažniausiai praeina savaime, kartais gydytojai skiria vietinius įkvepiamuosius vaistus, turinčius bronchus plečiantį, priešuždegiminį veikimą.

„Kosulio priepuolio metu labai padeda mėtinio saldainio sučiulpimas, taip pat rekomenduojamos inhaliacijos, šiltos arbatos, nes šilti skysčiai ramina sudirgintą gerklę, drėkina gleivinę. Gleivinės uždegimą mažina purškiami į gerklę aliejiniai tirpalai su medetkų aliejumi“, – pataria K. Šnirpūnienė.

Taip pat gali pasitaikyti atvejų, kuomet liga, tik pasveikus, vėl užpuola organizmą, nes virusai, ypač gripo ar COVID – 19, susilpnina imunitetą ir sudaro palankias sąlygas pakartotinei virusinei ar bakterinei infekcijai.

„Jei po persirgimo vėl iš naujo pradėjo skaudėti gerklę, kilti temperatūra, o savijauta negerėja, tikriausiai bus ne ankstesnės ligos tęsinys, o nauja pakartotinė infekcija. Dėl to, persirgus sunkesnėmis peršalimo ligomis, geriau neskubėti grįžti į darbą ir nors keletą dienų leisti organizmui atsistatyti“, – patarimais dalijasi vaistininkė.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė taip pat priduria, kad žmonėms sergantiems lėtinėmis ligomis, ypač kvėpavimo takų, rūkantiems, dažnai sergantiems peršalimo ligomis, senyvo amžiaus, visada rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos.

Imuninės sistemos stiprinimas

Norint paruošti imuninę sistemą būsimoms kovoms su virusais rekomenduojami įvairūs maisto papildai su ežiuole, propoliu, šeivamedžiu ir kitomis imuninei sistemai padedančiomis vaistažolėmis. Vaistininkė priduria, kad reikia žinoti, jog vaistiniai augalai neveikia labai greitai, tad juos geriau vartoti ne tada, kai jau susirgome, o kelis mėnesius su pertraukomis šaltuoju metų laikotarpiu. Prieš vartojant vitaminus ir maisto papildus visada patartina pasitarti su šeimos gydytoju ar vaistininkais, o ne užsiimti savigyda.

Vos pajutus peršalimo simptomus gali padėti vitaminas C. Jį keletą dienų rekomenduojama pavartoti didesnėmis dozėmis – vaikams iki 1 gramo (g), suaugusiems 2-4 g. per dieną.

„Nors moksliškai yra įrodyta, kad žmogui, kuris neturi vitamino C trūkumo, jis nepadės sustiprinti imuninės sistemos, tačiau vitaminas C veikdamas kaip antioksidantas, gali palengvinti ir sutrumpinti peršalimo trukmę“, – sako vaistininkė.

K. Šnirpūnienės teigimu, tuo atveju, jeigu sirgimas užtruko ilgai, po jo galima mėnesį laiko pagerti bendrus vitaminus ir taip papildyti atsargas to, ko netekom sirgdami. Tačiau priduria, kad injekcijų, lašelinių šiuo atveju naudoti nerekomenduoja, nebent jas paskyrė gydytojas atsižvelgdamas į ligos sudėtingumą, kraujo tyrimus ir gretutines ligas.