Tyrimas atskleidė: vidinė ramybė tampa naująja žmonių gerovės valiuta

Šiandien saugumas žmonėms vis dažniau reiškia ne tik finansinį stabilumą, bet ir vidinę ramybę. Draudimo bendrovės BTA užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas atskleidė, kad kas ketvirtas apklaustųjų pasiruošimą netikėtumams sieja su emociniu stabilumu ir ramybe. Specialistai pastebi, kad nuolatinis informacijos srautas, neapibrėžtumas ir kasdienis atsakomybių krūvis skatina žmones ieškoti būdų, kaip išlaikyti emocinę pusiausvyrą bei sumažinti kasdienę įtampą.

Reklama

Tyrimas taip pat parodė, kad gyventojams svarbiausia apsaugoti savo sveikatą – tai nurodė 55 proc. respondentų. Žmonės vis aiškiau supranta, kad gera savijauta apima ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą, todėl vidinė ramybė šiandien tampa ne mažiau svarbi nei finansinis stabilumas.

Panašios tendencijos matomos ir kitose Baltijos šalyse – pasiruošimą netikėtumams su emociniu stabilumu ir ramybe sieja 25 proc. Latvijos bei 27 proc. Estijos gyventojų.

BTA draudimo rizikų valdymo departamento vadovės Anos Variakojienės teigimu, žmonės ieško sprendimų, kurie leistų jaustis ramiau ir užtikrinčiau įvairiose gyvenimo situacijose.

„Matome, kad žmonės draudimą vis dažniau renkasi ne tik dėl finansinės apsaugos, bet ir dėl didesnės vidinės ramybės – galimybės kasdienybėje jaustis užtikrinčiau ir mažiau nerimauti dėl to, ko negalime numatyti. Būtent todėl ir mūsų komunikacijos kryptis šiandien kalba ne apie baimę ar nelaimes, o apie pasiruošimą gyvenimui bei ramybę, kuri leidžia daugiau dėmesio skirti savo artimiesiems, kasdieniams planams ir tam, kas iš tiesų svarbu“, – sako A. Variakojienė.

Psichologės Sonatos Vizgaudienės teigimu, požiūris į gyvenimo kokybę pastaraisiais metais pastebimai keičiasi – vien finansinio saugumo žmonėms nebepakanka.

„Anksčiau finansinis saugumas buvo suvokiamas kaip pagrindinis stabilumo garantas. Tačiau šiandien vis daugiau kalbame apie bendrą žmogaus gyvenimo kokybę, kurioje svarbią vietą užima tiek fizinė, tiek emocinė sveikata. Žmonės supranta, kad vien tik finansinio pagrindo nebeužtenka – emocinė savijauta tampa vienu svarbiausių gerovės elementų“, – sako psichologė.

Kasdienė įtampa kaupiasi nepastebimai

S. Vizgaudienė atkreipia dėmesį, kad emocinį nuovargį dažnai lemia ne vien dideli sukrėtimai, bet ir nuolat besikaupiantis vadinamasis „nematomas krūvis“ – kasdieniai rūpesčiai, planavimas, atsakomybės bei nuolatinis bandymas viską suspėti.

„Tai smulkūs, kasdieniai dalykai, kurie atrodo savaime suprantami – pasirūpinti buitimi, šeima, įvairiais praktiniais klausimais. Visa tai reikalauja daug energijos, tačiau dažnai šio krūvio net neįvertiname. Ilgainiui jis kaupiasi ir tampa emocinio išsekimo priežastimi“, – pasakoja S. Vizgaudienė.

Pasak jos, pirmas žingsnis mažinant įtampą – sąmoningai įsivertinti, kiek atsakomybių žmogus prisiima kasdien, ir pripažinti, kad visko kontroliuoti neįmanoma.