Ekspertai įvardijo augančio turizmo sektoriaus keliamus iššūkius vietos bendruomenėms

COVID-19 pandemijos laikotarpiu pasaulinis turizmas patyrė beprecedentį nuosmukį – 2020 m. tarptautinių turistų skaičius sumažėjo apie 72 proc., o 2021 m. vis dar buvo 71 proc. mažesnis nei prieš pandemiją. Nors bendruomenės, gyvenančios iš turizmo, neteko pragyvenimo šaltinių, patyrė socialinių sunkumų, o kai kur – ir ištuštėjimo grėsmę, tuo pat metu gamta tarsi lengviau atsikvėpė. Sumažėjus turizmo ir transporto srautams atsigavo gyvūnija, ypač jūrų ekosistemos. Pastaraisiais metais kelionių sektoriui sparčiai atsigaunant, kyla klausimas, ar augantis turizmas nepadarys didelės žalos jautrioms gamtinėms teritorijoms bei nepaaštrins konfliktų su vietinėmis bendruomenėmis.

Reklama

Kita augančio keliautojų skaičiaus medalio pusė

Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, 2024 m. pasaulyje keliavo apie 1,4 mlrd. turistų – tai 11 proc. daugiau nei 2023-aisiais. Tai gali būti geras ženklas bendruomenėms, kurių gerovė ir išgyvenimas priklauso nuo turizmo pajamų. Vis dėlto, yra ir kita medalio pusė – dėl sparčiai augančio turizmo vietos bendruomenės susiduria ir su neigiamais padariniais.

„Dėl itin didelių žmonių srautų mažėja gyvenimo komfortas, iškreipiamos nekilnojamojo turto rinkos bei paslaugų kainos, siekiant komercinės naudos prarandamas kultūrinis identitetas. Kai kuriose šalyse, kaip Ispanija, vietos bendruomenės jau aktyviai kovoja prieš augančius turistų srautus“, – komentuoja „Vesta Consulting“ Organizacijų tvarumo skyriaus vadovė Elvyra Mikšytė.

Tai, kad turizmas palieka vis didesnį pėdsaką aplinkai ir turistų lankomoms bendruomenėms, pastebi ir patys keliautojai. Tai patvirtina ir „Booking.com“ platformos paskelbta 2025 metų apžvalga. Daugiau nei pusė apklaustų keliautojų (53 proc.) sutinka, kad turizmas turi įtakos ne tik gamtai, bet ir lankomose vietose gyvenantiems žmonėms.

„Tai rodo augantį visuomenės ir keliautojų sąmoningumą bei susirūpinimą kelionių ir turistinių pramogų poveikiu. Dėl to vis aktualesnis tampa tvarus keliavimo būdas, kai bandoma suderinti ne tik keliautojų lūkesčius, bet ir vietos bendruomenės poreikius. Tvarios kelionės padeda saugoti ar atkurti gamtą, palaiko ir gerina sąlygas vietos žmonėms, saugo jų kultūrą ir užtikrina, kad gamtos bei kultūros vertybės bus išsaugotos ateities kartoms“, – sako E. Mikšytė.

Dairosi draugiškesnių keliavimo būdų

Kelionės kritikuojamos dėl sukeliamos oro taršos ir neigiamo poveikio klimato kaitai ne veltui. Pavyzdžiui, vien tik kruizinių laivų operatorius „Carnival Corporation“ 2023 m. išmetė daugiau anglies dioksido (CO2) nei visas Glazgo miestas Škotijoje. O vienas skrydis iš Lisabonos į Niujorką ir atgal išmeta maždaug tiek pat CO2 dioksido, kiek vidutinis Europos Sąjungos (ES) pilietis išmeta per visus metus šildydamas savo būstą.

„Vis dėlto stebima ir tendencija, kad aplinkai taršios ir didelį klimato poveikį turinčios transporto kompanijos siekia sumažinti savo poveikį. Pavyzdžiui, ES žaliojo kurso teisės aktai įpareigoja oro linijų bendroves mažinti iškastinio kuro pagrindu pagamintų degalų kiekį. Tai pastebi ir keliautojai, kai užsakant skrydžius bendrovės skatina pasirinkti kompensuoti dalį tvarių aviacinių degalų (SAF) arba prisidėti prie klimato kaitos švelninimo projektų finansavimo“, – sako E. Mikšytė.

Tuo pačiu atsiranda tendencija vietoj skrydžių rinktis kitus, aplinkai draugiškesnius keliavimo būdus. Pavyzdžiui, Švedijoje, kur  sąmoningumas ir atsakomybė klimato kaitos srityje yra labai aukšti, vyrauja judėjimas „Flygskam“ (liet. skrydžių gėda), kai žmonės jaučia kaltę dėl skrydžių daromo poveikio aplinkai.

Panašias tendencijas įžvelgia ir Makalius.lt įkūrėjas Rimvydas Širvinskas pastebintis, kad nors kelionės yra neatsiejamos nuo aplinką veikiančių transporto priemonių, didėjant dėmesiui tvarumui, siekiama kaip įmanoma mažinti jų neigiamą įtaką.

„Mes, kaip kelionių organizatorius, siūlome įvairias keliones, kurių didžioji dalis yra pažintinės, o išvykos autobusais sudaro reikšmingą jų dalį. Šis keliavimo būdas vertinamas ne tik dėl patrauklių kainų ir galimybės pažinti daugiau miestų bei šalių, bet ir dėl mažesnio ekologinio pėdsako. Kelionių metu neretai naudojamasi viešuoju transportu, ypač didesniuose miestuose, atsisakant privačių autobusų. Toks susisiekimas ne tik tvaresnis, bet dažnai greitesnis bei efektyvesnis patiems keliautojams“, – sako R. Širvinskas. Rekordiškai augančio akcizo efektas

Ieško sprendimų „ekologinio diskomforto“ problemai

„Booking.com“ apžvalgoje nurodoma, kad beveik pusė keliautojų (47 proc.) jaučia vadinamąjį „ekologinį diskomfortą“ – jie nori keliauti, bet jaučia vidinį konfliktą dėl poveikio aplinkai. Net 73 proc. apklaustųjų nori, kad jų kelionėse išleidžiami pinigai prisidėtų prie vietos ekonomikos, o 69 proc. siekia palikti aplankytas vietas geresnes, nei jas rado. „Ignitis renewables“ planuoja teikti beveik 300 tūkst. eurų paramą vietos bendruomenėms Lietuvoje

„Keliavimas nebūtinai turi kurti žalą aplinkai ar kenkti vietos gyventojams. Keliaujant ar pramogaujant galima padaryti ir teigiamą poveikį. Pavyzdžiui, rinktis pramogas ar lankytinas vietas, kuriose remiamos vietos bendruomenės, tausojančios aplinką, kur yra atkuriama gamta ir saugoma trapi biologinė įvairovė, nykstančios rūšys ir susijusios ekosistemos. Taip pat kelionių metu patartina atsigręžti į vietos verslininkų produktus, gaminamus su pagarba vietos kultūrai, natūraliems ištekliams ir aplinkai“, – vardina „Vesta Consulting“ Organizacijų tvarumo skyriaus vadovė.

Kad turizmo sektorius juda link transformacijos rodo ir kai kurių šalių bei miestų taikomi sprendimai. Pavyzdžiui, nuo praėjusių metų Venecija pradėjo taikyti lankymo mokestį vienadieniams turistams, atvykstantiems savaitgaliais. Taip siekiama ne tik reguliuoti turistų srautą, bet ir surinkti papildomų pajamų miesto iššūkiams spręsti – šiukšlių surinkimui bei infrastruktūros gerinimui. Pirmieji „Elektrum Lietuva“ Bendruomenių fondo projektai jau įgyvendinti

Nepalas nusprendė atsisakyti mokesčio už lankymąsi net 97-iose Himalajų kalnų viršūnėse, taip siekiant paskatinti keliautojus rinktis alternatyvias trasas ir sumažinti milžinišką turistų srautą, kasmet plūstantį į Everestą. Tokiu būdu šalis tikisi ne tik tolygiau paskirstyti turistų keliones po Himalajus, bet ir sumažinti aplinkos bei kultūrinį poveikį jautriausioms teritorijoms. „Elektrum Lietuva“ skyrė daugiau nei 100 tūkst. eurų siekiančią paramą bendruomenėms

Kitos vietovės taip pat taiko labai išradingas priemones, skatindamos turistų įsitraukimą ir prisidėjimą prie aplinkos tausojimo tikslų. Pavyzdžiui, Amsterdamas siūlo išskirtines turizmo veiklas, kaip plastiko „žvejyba“ miesto kanaluose. O Farerų salos įgyvendina programą „Uždaryta atsinaujinimui“ (angl. closed for maintenance), kai lankytojai kviečiami savanoriauti prižiūrint gamtos ir kultūros objektus. Tokių iniciatyvų pagalba mažinama tarša, atkuriama gamta ir kartu skatinamas lankytojų sąmoningumas. Pirmasis „Tele2“ pusmetis