„Instagram“ kartos iššūkis svetingumo sektoriui: kaip jauni keliautojai keičia turizmo kultūrą

Olga Gončarova, nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ vadovė

Reklama

Kelionių verslas šiandien susiduria su paradoksu: jaunimas keliauja vis aktyviau, bet lieka vis mažiau patenkintas. Tokius netikėtus duomenis atskleidė nacionalinės turizmo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu atliktas Vietinio turizmo tyrimas. Tai reiškia, kad svetingumo verslas kol kas nesugebėjo iššifruoti naujos kartos poreikių kodo. Tačiau kartu tai rodo, kad turizmo sektorius turi ir daug neišnaudotų galimybių.

Atlikdami tradicinį Vietinio turizmo tyrimą šiemet ypatingą dėmesį skyrėme vaikų neturinčių 18-30 metų asmenų, keliavusių po Lietuvą su nakvyne įpročių analizei. Mūsų tyrimas atskleidė, kad tik 71 proc. jaunų keliautojų yra patenkinti savo kelionėmis, kai bendras šalies gyventojų vidurkis siekia 83 procentus.

Vadinasi, tradiciniai verslo modeliai čia tiesiog neveikia. Jaunoji karta formuoja visiškai kitokią kelionių kultūrą: spontanišką skaitmeninę, orientuotą į patirtis ir autentiškumą. Būtent šios kartos atstovai šiuo metu tampa arba netrukus taps pagrindiniais svetingumo sektoriaus klientais, todėl neįsiklausyti į jų balsą būtų didelė klaida.

Visų pirma, jaunimas, rinkdamasis, kur keliauti, ir planuodamas keliones, dvigubai dažniau nei šalies vidurkis naudojasi socialiniais tinklais, ypač „Instagram“, ir seka nuomonės formuotojų rekomendacijas. Kelionės vieta šiandien turi būti ne tik objektyviai graži, bet ir „instagramiška“, t. y. suteikianti patirčių, kuriomis norėtųsi dalytis. Tai reiškia, kad turizmo verslui reikia ne tik atsinaujinti komunikacijos kanalus, bet visiškai keisti savo skaitmeninę strategiją – investuoti į profesionalų vizualinį turinį, influencerių partnerystes ir socialinių tinklų ekosistemas. Tai verčia iš esmės permąstyti, kaip pristatome Lietuvos turistines vietas.

Tačiau skaitmeninė transformacija be funkcionalių sprendimų neveiks. Verslas turi sukurti platformas, kurios atitiktų jaunimo spontaniškumą ir greičio poreikius. Kokybinis tyrimas atskleidė, kad jaunimo kelionės gimsta impulsyviai – iš draugų rekomendacijų socialiniuose tinkluose, pamatytų nuotraukų ar staigiai pasirodžiusių akcijų. Prioritetai įsigyjant būstą

Todėl turizmo paslaugų teikėjai turi kurti ne tik apgyvendinimo paslaugas, bet ir visą aktyvių patirčių ekosistemą – nuo žygių iki kultūros renginių. Jaunimas ieško ne tik ramaus poilsio, bet ir aktyvių patirčių: žygių, dviračių maršrutų, barų, festivalių. Kitaip tariant – turiningų veiklų, prasmingų patirčių ir autentiškumo.  Svetingumo kultūrą degalinėse kurianti „Viada“ keičia darbuotojų pareigų pavadinimą

Kultūrinį poslinkį autentiškos, personalizuotos patirties link rodo ir tai, kad jauni keliautojai žymiai dažniau renkasi ne viešbučius, o privačius būstus. „Airbnb“ paslaugomis besinaudojančių keliautojų dalis 18-30 metų amžiaus grupėje daugiau nei 2,5 karto viršija bendrą vidurkį. Be to, auga susidomėjimas iki šiol mažiau populiariais regionais. Sukčių internete tik daugėja

Visa tai atveria ypač daug galimybių mažesnių miestų svetingumo sektoriui, tik reikia rasti savo unikalų profilį ir jį pristatyti jauniems keliautojams priimtiniausiomis formomis. Reikia investuoti ne tik į infrastruktūrą, bet ir į pasakojimų kūrimą, vietinės virtuvės plėtrą bei bendruomenės įtraukimą. Siūlyti tai, ko didieji turizmo centrai pasiūlyti negali – vietinę atmosferą ir unikalias patirtis. Tauragėje atidarytas modernus viešbutis, kuris pakeis miesto veidą ir turizmo perspektyvas regione

Jaunimo formuojama kelionių kultūra nėra trumpalaikė mada. Tai fundamentalus poslinkis patirčių ekonomikos link. Keičiantis kartoms, keičiasi visa svetingumo sektoriaus paradigma – nuo paslaugų teikimo link patirčių kūrimo, nuo standartizacijos link personalizacijos, nuo tradicinių kanalų link skaitmeninių ekosistemų. Verslas, kuris sugebės prisitaikyti prie šių pokyčių, formuos ne tik šiandienos, bet ir ateities turizmo rinką.

Kaip optimizuoti Instagram ir Facebook įrašus Google paieškai?