2030 m. darbo rinka: šios profesijos – jūsų bilietas į ateitį

Besibaigiant prašymų studijuoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas priėmimui, abiturientai skuba rinktis specialybes. Paklausiausios karjeros kryptys iki 2030-ųjų bus technologijų, inžinerijos, kibernetinio saugumo ir tvarumo srityse, teigiama Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) ataskaitoje. Lietuvos verslo organizacijose jau šiandien jaučiamas didžiulis kvalifikuotų šių sričių specialistų poreikis, teigia Ramūnas Bagdonas, „Telia“ Žmonių ir kultūros vadovas.

Reklama

PEF skelbia, jog iki 2030-ųjų net 75 proc. įmonių ketina naudoti dirbtinį intelektą (DI), o daugiau nei pusė investuos į didžiuosius duomenis, debesiją ir kibernetinį saugumą. Tokios prognozės rodo, jog IT kryptis ir toliau plėsis, o darbo joje tikrai netrūks.

IT – tai ne tik programavimas

„Technologijos Lietuvoje jau seniai neapsiriboja tik IT skyriumi ar sistemų priežiūra. Šiandien IT specialistai padeda įmonėms augti, atrasti naujus verslo sprendimus ir kurti dalykus, kurie palengvina darbuotojų ir klientų kasdienybę”, – pasakoja „Telia“ Žmonių ir kultūros vadovas.

R. Bagdono teigimu, jaučiantiems potraukį technologijoms, matematikai ar inžinerijai, verta išsamiau pasidomėti karjeros galimybėmis šiose srityse. „Didžioji dalis specialybių, kurias kaip perspektyviausias įvardija PEF, jau šiandien aktyviai reikalingos ir mūsų, ir kitų organizacijų viduje“, – sako R. Bagdonas.

Klesti duomenų mokslininkai

Duomenys šiandien yra vienas vertingiausių verslo išteklių. Juos valdo duomenų mokslininkai, leidžiantys įmonėms priimti tikslesnius sprendimus, suprasti, ko reikia klientams, optimizuoti procesus. Dirbtinis intelektas

R. Bagdono teigimu, telekomunikacijų industrija yra viena palankiausių duomenų mokslininkams. „Vien „Telia“ kasdien generuoja milijonus įrašų apie tai, kaip žmonės naudojasi internetu, žiūri TV ar skambina – tai tikra aukso kasykla mūsų duomenų analitikų, mokslininkų, DI specialistų ir mašininio mokymosi inžinierių  komandai. Jie analizuoja šią informaciją ir padeda verslui vystytis geriausia kryptimi“, – teigia R. Bagdonas.

Šios srities specialistai dažniausiai turi matematikos, statistikos ar duomenų mokslo išsilavinimą. Jie dirba su duomenų rinkimu, jų valymu ir paruošimu, modeliavimo įrankiais ir verslo analize.

Organizacijų ugniasienė – informacijos saugumo analitikai

Kibernetinės grėsmės tampa kasdieniu reiškiniu – nuo įsilaužimų iki duomenų nutekinimo. Būtent dėl to informacijos saugumo analitikai yra vieni svarbiausių specialistų bet kurioje didesnėje organizacijoje.

Jų darbas yra identifikuoti rizikas, įdiegti apsaugos priemones, edukuoti darbuotojus ir užtikrinti visos organizacijos duomenų saugumą. „Tai darbas, kuriame svarbu greitai mąstyti, mokėti įžvelgti rizikas ir reaguoti laiku. Tinka tiems, kam patinka būti budriems ir spręsti realias problemas“, – pasakoja R. Bagdonas.

Dažniausiai šios srities specialistai yra įgiję išsilavinimą IT, kibernetinio saugumo ar kompiuterių mokslo ir programavimo srityje.

Nematomi skaitmeninio gyvenimo architektai – programuotojai

Mobiliosios aplikacijos, savitarnos portalai, verslo valdymo sistemos, žaidimai – visa tai kuria programinės įrangos kūrėjai. Jų darbas dažnai nepastebimas, bet labai svarbus kiekvienam vartotojui.

„Tai labai įvairiapusė sritis – vieni programuotojai kuria vartotojo patirtį, kiti dirba su duomenų srautais ar sistemomis. Bet visi jie prisideda prie to, kad mūsų skaitmeninis pasaulis būtų patogus ir suprantamas. Geras programuotojas vertinamas ir dėl techninių žinių, ir gebėjimo kurti sprendimus, atliepiančius verslo poreikius“, – sako R. Bagdonas.

Šios srities atstovai dažniausiai baigę informatiką, programų sistemas ar informacines technologijas. Praverčia tokios programavimo kalbos kaip „JavaSpcipt“, „Java“, „Python“, „.NET“, „React JS” ar „C#”.  AI dirbtinis intelektas

DI ir mašininis mokymasis: nuo idėjos iki modelio

Mašininio mokymosi inžinieriai padeda technologijoms „išmokti“ įvairius dalykus. Jie kuria sistemas, gebančias analizuoti duomenis, mokytis iš jų ir savarankiškai generuoti sprendimus. Šios technologijos jau taikomos tiek klientų aptarnavimo, tiek techninės priežiūros procesuose.

„Mašininio mokymosi modeliai padeda mums nuspėti klientų poreikius, iš anksto identifikuoti tinklo trikdžius ar net personalizuoti paslaugas. Tai sritis, kurioje inžinierius mato visą procesą – nuo duomenų atsiradimo iki realaus sprendimo kliento naudai“, – aiškina R. Bagdonas. Dalijasi startuoliai

Šios srities specialistai dažniausiai turi išsilavinimą matematikos, statistikos ar didžiųjų duomenų analitikos srityse. Svarbūs įgūdžiai yra DI algoritmų taikymas, duomenų transformacijos, modelių testavimas.

Paklausiausios ateities profesijos – tvarumo srityje

Ateities profesijų sąraše dominuoja IT sritys, tačiau greta jų vis svarbesnė tampa ir tvarumo sritis, kuri šiandien neatsiejama nuo technologinių sprendimų. Jos augimas pagrįstas žaliosios pertvarkos bei energetikos tendencijomis. ESG (angl. Environmental, Social and Governance, liet. aplinkosauga, socialinė atsakomybė ir valdysena) specialistai tampa būtina grandimi tiek gamybos, tiek technologijų įmonėse.

Tvarumo komandas dažnai sudaro aplinkos inžinieriai, ESG analitikai, duomenų specialistai ir projektų vadovai, kurie diegia žiedinės ekonomikos principus, mažina CO₂ pėdsaką ir optimizuoja energijos vartojimą. Jie dažnai yra baigę aplinkos inžineriją, tvarumo vadybą ar energetikos studijas. Svarbūs gebėjimai: duomenų analizė, tvarumo standartų išmanymas, projektinis darbas.

Pasak „Telia“ Žmonių ir kultūros vadovo, IT industrija šiandien yra viena demokratiškiausių. „Didžiausias spaudimas renkantis studijas – tai baimė apsirikti ir visam laikui užverti duris kitoms galimybėms. Tačiau IT sritis veikia priešingai: ji atrakina daug kelių karjerai. Čia svarbiausia smalsumas, noras augti ir gebėjimas spręsti problemas. Nebijokite, jei šiandien dar nežinote, ar būsite duomenų mokslininkas, mašininio mokymosi inžinierius ar kibernetinio saugumo ekspertas. Svarbiausia, kad renkatės kryptį, kuri leis jums atrasti savo tikrąjį pašaukimą, kai pasaulis nuolat ir sparčiai kinta“, – teigia R. Bagdonas. Revoliucija Europos darbo rinkoje