Paskelbta
1 metai prieš-
Lietuvoje transporto sektoriaus elektrifikacija vyksta gerokai sparčiau nei kitose Baltijos šalyse. Remiantis atsinaujinančios energijos technologijų bendrovės „GridX“ 2025 m. vasario duomenimis grįsta ataskaita, mūsų šalyje tūkstančiui gyventojų tenka 5,8 elektromobilio ir 1,03 viešojo įkrovimo stotelės. Tuo metu Estijoje šie rodikliai siekia atitinkamai 4,4 ir 0,77, o Latvijoje – 3,5 elektromobilio ir 0,62 stotelės tūkstančiui gyventojų.
Akivaizdus skirtumas matyti ir žvelgiant į bendrus skaičius. Remiantis Europos alternatyvių degalų stebėsenos centro (EAFO) 2024 m. paskutiniojo ketvirčio duomenimis, Lietuvoje tuo metu buvo registruota 15 983 grynieji elektromobiliai ir net 2947 viešosios įkrovimo stotelės. Latvijoje – 6270 elektromobilių ir 1157 stotelės, Estijoje atitinkamai – 5743 ir 1051.
Strategiškai svarbi lokacija ir ES paramos įsisavinimas
„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis atkreipia dėmesį, kad sparčiai augančią elektromobilių infrastruktūrą Lietuvoje lemia ir palanki geografinė padėtis – šalis yra svarbi tranzito arterija, jungianti Skandinaviją ir Vidurio Europą. Pagrindinės šalies automagistralės priklauso europiniam TEN-T kelių tinklui, kuris Europos Sąjungoje yra prioritetinis. Vadovaujantis Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentu (AFIR), viena iš pagrindinių šio tinklo plėtros nuostatų – įrengti įkrovimo stoteles kas 60 km.

„Vien tik „Enefit“ per pastaruosius metus viešosios įkrovimo infrastruktūros plėtrai gavo 7,5 mln. eurų Europos Komisijos paramos. Tai leidžia įgyvendinti plataus masto projektus – vien per naujausią plėtros etapą planuojame įrengti itin greito įkrovimo stoteles 50 vietų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Didesnio tinklo siekia ir kiti regiono vystytojai – tai prisideda prie įkrovimo infrastruktūros tankio augimo Lietuvoje“, – sako T. Žilionis. Verslo plėtra Lietuvoje
Itin spartus įkrovimas – investicija į ateitį
Pasak eksperto, „Enefit“ tinklas ypač sparčiai plečiasi Vidurio Europos kryptimi. Nors Estijoje infrastruktūros plėtra pradėta anksčiau, jau 2024 m. įmonės valdomas įkrovimo stotelių skaičius Lietuvoje beveik susilygino su Estija. Plėtrai tęsiantis, Lietuva netrukus taps tinklo lydere regione. Vadovų atlyginimai auga, bet prognozuoja nuosaikesnį tempą
„GridX“ atliktas tyrimas atskleidė, kad viešoji įkrovimo infrastruktūra vis dar labai svarbi – net 32 proc. visų įkrovimo sesijų vyksta būtent čia. Nors dauguma vairuotojų, dėl patogumo, renkasi įkrovimą namuose, itin greito įkrovimo stotelės tampa būtinybe – tiek ilgesnėms kelionėms, tiek kasdieniam mobilumui mieste. Tyrimo duomenimis, dažniausiai tokiose stotelėse įkrovimas trunka 20–30 minučių.
„Norint įtvirtinti Lietuvos lyderystę regione, svarbu toliau plėtoti itin greito įkrovimo tinklą – ypač 240 arba 320 kW galios stoteles, kurių skaičius mūsų tinkle šiemet reikšmingai augs. Tai leidžia gerokai sutrumpinti kelionės laiką elektromobiliais ir patenkinti komercinio transporto poreikius“, – pabrėžia T. Žilionis. Žiemos sezono prognozės
Šiuo metu visą „Enefit“ įkrovimo stotelių tinklą Baltijos šalyse ir Lenkijoje sudaro 610 stotelių. Lietuvoje „Enefit“ įkrovimo stotelių skaičius praėjusiais metais viršijo 200 ir toliau sparčiai auga.
„Enefit“: per metus Lietuvoje – 91 nauja elektromobilių įkrovimo stotelė
Kiek kainuoja šventinė nuotaika? Papasakojo, kaip apskaičiuoti galimas elektros išlaidas
Dinamiškoje rinkoje – stabili kaina: už ką mokate įkraudami savo elektromobilį?
Įvardijo 3 faktorius, kurie darys įtaką elektros kainoms gruodį
Palangoje – 5 naujos „Enefit“ elektromobilių įkrovimo stotelės
Sukčiai atranda naują nišą – elektromobilių įkrovimo stoteles: pataria, į ką atkreipti dėmesį
Keičiasi naujiems „Enefit“ elektros planams taikomas mėnesinis mokestis
Kava, sveikatos draudimas ir EV įkrovimo stotelė – ar tai gali tapti nauja darbdavio valiuta?
Sekmadienį vėl suksime laikrodžius: ar tai sumažins sąskaitas už elektrą?





Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Tyrimas rodo, kad 6 iš 10 18–29 metų žmonių per pastaruosius šešis mėnesius bent kartą naudojosi DI kalbėdamiesi ar ieškodami...
„Jaunimo linija“ spalį skelbia emocinės sveikatos mėnesiu. Nacionalinė akcija „Žalia šviesa gyvenimui“ kviečia daugiau dėmesio skirti emocinei sveikatai ir žmogiškam...
Vilniaus pirminio būsto rinka pasiekė rekordinę pasiūlą, o kainos jau kelis mėnesius išlieka panašiame lygyje.
Pirminė būsto rinka didžiuosiuose Lietuvos miestuose grįžta į stabilesnį ritmą, o pirkėjams atsiveria rekordinė pasiūla.
Alytaus „Snaigės“ vadovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė praneša stabdanti gamyklos veiklą.
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...