Paskelbta
3 metai prieš-
Atlikus visų trijų Baltijos šalių gyventojų apklausą paaiškėjo, kad populiariausi penkerių metų tikslai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra panašūs. Tarp populiariausių atsidūrė tikslas stiprinti sveikatą ir keisti gyvenimo būdą, ilga kelionė ir automobilio įsigijimas.
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktos apklausos dalyviai per ateinančius penkerius metus daugiausia dėmesio norėtų skirti sveikatai gerinti ir kasdieniams įpročiams keisti. 41 proc. respondentų Lietuvoje paminėjo, kad nori pagerinti savo sveikatos būklę ir keisti gyvenimo būdą, Estijoje tai paminėjo 44 proc. respondentų. Latvijos gyventojams sveikatos gerinimas taip pat buvo pirmoje vietoje, tačiau šį atsakymą rinkosi kiek mažiau respondentų – 38 proc. Sveikatos gerinimo ir gyvenimo kokybės tema aktualesnė buvo moterims – tarp prioritetų sveikesnį gyvenimo būdą ir subalansuotą dienos ritmą įvardijo 35 proc. vyrų ir 47 proc. moterų Lietuvoje, o Latvijoje – 33 proc. vyrų ir 43 proc. moterų.
Antras populiariausias pasirinkimas visose trijose Baltijos šalyse buvo išvyka į ilgą kelionę – tokį planą turintys įvardijo 35 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 34 proc. Latvijoje ir 30 proc. Estijoje. Populiariausių tikslų trejetuką užbaigė automobilio įsigijimas – Lietuvoje automobilį per artimiausius kelerius metus norėtų įsigyti 28 proc. respondentų, Latvijoje ir Estijoje kiek mažiau – atitinkamai 25 ir 23 proc. gyventojų.
„Turint didesnių ar ilgalaikių finansinių tikslų, patariama jiems ruoštis – taupyti, remiantis klasikinėmis finansinio raštingumo taisyklėmis. Ilgalaikiai planai, tokie kaip sveikatos gerinimas, aplinkai mažiau kenksmingo automobilio pirkimas, studijų įmokos, įmonės steigimas ar didesnės kelionės planavimas, reikalauja ilgalaikių investicijų. Pirmasis žingsnis, siekiant tokius tikslus įgyvendinti – sudaryti biudžetą, nes tai padeda įvertinti, kokias išlaidas galime sumažinti, kad galėtume papildomai sutaupyti.
Pagrindinė biudžeto sudarymo taisyklė: apie 50 proc. mėnesio pajamų skiriama būtinosioms reikmėms – būsto paskolai ar nuomai, mokesčiams, išlaidoms maistui, sveikatos apsaugai, 30 proc. – drabužiams, pramogoms, vaikų kišenpinigiams ir kitoms kintamoms išlaidoms, o 20 proc. – taupyti ir investuoti. Norint daugiau lėšų skirti taupyti, ilgalaikiams tikslams, tenka koreguoti kitas išlaidas, todėl biudžetą planuoti yra labai svarbu“, – sako Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.
18 proc. Lietuvos, 16 proc. Estijos ir 15 proc. Latvijos gyventojų kaip vieną pagrindinių tikslų per artimiausius penkerius metus įvardijo darbo keitimą. Šeimą sukurti norėtų 11 proc. Lietuvos ir Estijos gyventojų, Latvijoje kiek daugiau – 13 proc. apklaustųjų.
Tik 4 proc. Lietuvos gyventojų norėtų persikelti gyventi į užsienį, o kaimynai kur kas mažiau prisirišę prie gimtosios šalies – Estijoje tokį norą įvardijo 8 proc., o Latvijoje – 9 proc. apklaustųjų.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ – 2023 m. birželį internetu buvo apklausta ne mažiau nei po 1 000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Rūta Ežerskienė. Kiek reikia uždirbti, kad įpirktum butą? Palyginome šešis miestus ir jų rajonus: nuo vieno kambario buto iki šeimos būsto
Įmonių skolos mažėja, tačiau sąskaitų areštai siunčia kitokį signalą
Apklausa: daugiau nei pusė Lietuvos porų dėl finansų nesipyksta
„Citadele“ banko Lietuvos filialui vadovaus Sandra Gimžauskienė
Po Registrų centro duomenų nutekėjimo ekspertas perspėja: didžiausia rizika – ne patys duomenys
Rūta Ežerskienė. Vartotojai – tarp pensijų reformos ir konflikto Artimuosiuose Rytuose gniaužtų
Perkate senos statybos butą: apie ką turite pagalvoti?
Baltijos šalys išlaiko atsparumą – kaip tai paversti kryptingu augimu?
Permainingais metais bankrotų rizika – mažėja: kas didina Lietuvos verslų atsparumą?



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


„Telia Lietuva“ per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius uždirbo 78,8 mln. eurų grynojo pelno – 16,5 proc. daugiau nei tuo...
Lietuvos gynybos pramonės įmonės „RSI Europe“ ir Estijos partnerės „Odin Defence“ projektui skirta 29,5 mln. eurų Europos Sąjungos finansavimo. Lietuvių...
Lietuvos maitinimo verslui artimiausiu metu nereikėtų tikėtis grįžtančios sumažintos PVM lengvatos. Finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitete...
Perteklinės biurokratijos ir neefektyvaus viešojo administravimo ekonominė kaina Lietuvoje gali siekti nuo 0,4 iki 1,3 mlrd. eurų per metus. Tokį...
Pastaruosius kelerius metus dirbtinio intelekto bumas buvo vienas svarbiausių JAV akcijų rinkos variklių. Tačiau spalio 22–23 dienomis investuotojai gavo priminimą,...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...