Apskaičiavo, kad Lietuvoje verslui išmanioji elektros kaupimo baterija gali papildomai uždirbti 163 tūkst. eur

Atsinaujinančios energetikos proveržis Lietuvoje rodo, kad ilgainiui rinkoje rasis vis daugiau nepastovios elektros energijos, kurios nukrypimai turės būti subalansuoti. Priešingu atveju arba elektros tinklai galės neatlaikyti apkrovų, arba vartotojai turės žymiai permokėti už elektrą. Ekspertų teigimu, tinklo disbalansas bus šalinamas perkant balansavimo paslaugas aukciono būdu.

Reklama

„Litgrid” duomenimis, nuo 2025 m. pradėjus veikti Baltijos šalių balansavimo rinkai, joje bus užsakoma iki 1.512 MW elektros pajėgumo.

Baltijos operatorių skaičiavimu, 2025–2031 m. automatinio dažnio atkūrimo rezervo poreikis augs nuo 134 MW iki 193 MW, o rankinio – nuo 677 MW iki 1.112 MW. Kol kas žinoma, kad tinklo pralaidumo šalyse pakaktų, tačiau kai kuriais laikotarpiais atsirastų saulės ir vėjo pagaminamos energijos perteklius, kurį būtina kur nors saugoti. Šiam tikslui verslai raginami investuoti į išmaniąsias baterijas, padedančias subalansuoti energijos kiekius esant jos pertekliui ar trūkumui.

Bendrovė „Inion Software” komanda sukūrė dirbtiniu intelektu grįstą el. įrankį, kuris leido nustatyti, kiek trijose Baltijos šalyse įmonėms kainuotų išmaniųjų baterijų turėjimas, per kiek laiko atsipirktų kaupikliai ir ar būtų įmanoma iš to papildomai uždirbti.

„Inion Software” analizavo 1MW galingumo ir 1MWh talpos išmaniąją bateriją, kainuojančią 730 tūkst. eurų. Tokias galingumo baterijos įprastai naudoja didesnės gamyklos. Tyrimo metu tirti 3 regionai – Lietuva, Latvija ir Estija.

Dirbtinis intelektas analizavo kaupiklius pagal tris galimus veikimo scenarijus.

– Elektra perkama ir parduodama tik „Nord Pool” biržos kainomis,

– Elektra perkama „Nord Pool” biržos kainomis, o parduodama „Nord Pool” arba balansavimo rinkos kainomis,

– Elektra perkama „Nord Pool” biržos arba balansavimo rinkos kainomis ir parduodama „Nord Pool” arba balansavimo rinkos kainomis.

„Tyrime rėmėmės paskutinių 12 mėnesių elektros kainos duomenimis. Remdamiesi rezultatais, matome, kad greičiausiai baterija atsipirktų ir didžiausia grąžą duotų Estijoje. Šiame regione kaupiklis atsipirktų per 2 metus, o papildomai įmonei uždirbtų, parduodamas sukauptą elektrą „Nord Pool”, 213 tūkst. euro per kiek daugiau nei pusmetį. Lietuvoje tokia baterija atsipirktų per 2.3 metų, o per likusius 0.6 metų dar gali sugeneruoti 163 tūkst. eurų pajamų”, – sakė „Inion Software” atstovas dr. Robertas Janickas.

„Inion Software” skaičiavimai taip pat parodė, kad kaupiklis leistų verslui išlikti itin konkurencingu – iš tinklo vartoti elektrą, kai ji yra pigi ir nevartoti kainoms pakilus. Tai ženkliai padėtų valdyti įmonės kaštus.