Iki 2030 m. – krovinių vežimas be popierinių dokumentų. Tokį tikslą Europos Sąjunga yra numačiusi Darnaus ir išmanaus judumo strategijoje. Tačiau Lietuvoje daugiau nei pusė įmonių transporto ir logistikos skaitmenizacijos lygį vertina kaip vidutinį arba žemą, rodo naujausia Transporto inovacijų asociacijos apklausa. Pasak ekspertų, tokios tendencijos yra ženklas, jog siekiant ES numatyto tikslo, Lietuvos verslams artimiausiais metais reikės pasitempti. Į skaitmenizacijos procesus aktyviau įsitraukti turės tiek vežėjai, tiek ir gamintojai, prekybininkai bei eksportuotojai. Kitaip tiekimo grandinėms gali pritrūkti efektyvumo.
Svarbus etapas transporto sektoriaus skaitmenizacijoje – jau 2027 m. liepos 9 d. Nuo tada ES valstybių institucijos turės priimti elektroninės krovinių vežimo informacijos reglamento (eFTI) apimamus duomenis, pateiktus per sertifikuotas platformas.
Tai dar neįpareigos visų vežėjų atsisakyti popieriaus, tačiau suteiks bendrą tvarką elektroniniam informacijos teikimui institucijoms visoje ES.
Skaitmenizacijos vystymosi pagrindas – ir kasdienis Lietuvos vežėjų darbas
Europos Komisijos vertinimu, eFTI reglamento įgyvendinimas ES transporto ir logistikos sektoriui galėtų sutaupyti iki 1 mlrd. eurų per metus. Darbuotojams reikėtų mažiau laiko krovinių informacijai parengti, perduoti ir pateikti patikrinimams, mažėtų popierinių dokumentų tvarkymo poreikis. Tai reiškia, kad per daugybę kasmet vykdomų pervežimų net nedidelis vieno užsakymo administravimo sutrumpėjimas sudarytų reikšmingą sumą.
„Eurostat“ duomenimis, 2025 m. tarptautiniai pervežimai sudarė net 92,4 proc. Lietuvos kelių krovinių vežimo veiklos pagal tonkilometrius. Kaip konstatuoja transporto priemonių stebėjimo ir valdymo sprendimų platformos „Fleethand“ vadovas Tomas Sergadejevas, tai yra tvirtas pagrindas teigti, kad ES mastu paprastinamas elektroninis krovinių informacijos teikimas Lietuvos transporto sektoriui yra ypač aktualus.
Kita vertus, pasak eksperto, skaitmenizacijos nauda neapsiriboja elektroniniu informacijos teikimu institucijoms. Ne mažiau svarbu ir tai, kaip skaitmeninius duomenis vežėjai naudoja kasdieniame darbe.
„eFTI reglamentas apima konkrečią skaitmenizacijos dalį – tam tikros krovinių vežimo informacijos teikimą institucijoms. Tuo tarpu kasdienius vežėjo procesus – užsakymų, reisų, vairuotojų darbo laiko ir sąnaudų valdymą – apima platesnė įmonės skaitmenizacija. Pavyzdžiui, transporto valdymo sistemos (TVS), kurios sujungia duomenis. Tokių sistemų vertė atsiskleidžia tada, kai ta pati informacija panaudojama keliuose proceso etapuose, o darbuotojams nebereikia jos nuolat perkelti rankiniu būdu. TVS jau dabar naudoja maždaug du trečdaliai šalies vežėjų. Tad logiškas tolesnis žingsnis – dar labiau plėsti tokio tipo technologijų naudojimą, aktyviau automatizuoti pasikartojančias užduotis ir taip geriau pasirengti vis labiau skaitmenizuojamai rinkai“, – sako T. Sergadejevas.
Skaitmenizacijos naudą kuria visos grandinės pastangos
Nepaisant visų aplinkybių, ekspertas įsitikinęs – transporto skaitmenizacijos nauda ir jos vystymasis Lietuvoje priklausys ne tik nuo vežėjų, o nuo labai plataus spektro verslų.
Sėkmės garantas yra tai, kiek visoje grandinėje veikiančių įmonių prisitaikys prie procesų skaitmenizavimo ir kiek rankinio darbo bendrai pavyks sumažinti.
„Tikslesni skaičiavimai ir operatyvūs sprendimai šiandien yra vis svarbesni transporto ir logistikos verslui. Bet reikai nepamiršti, kad nuo transporto įmonių priklauso ir labai daug kitų verslų, kurių veiklai būtinas savalaikis žaliavų bei prekių pristatymas.
Todėl pasirengti spartesnei skaitmenizacijai ir potencialiems pokyčiams rinkoje, turi ir vežėjų užsakovai – visi Lietuvos gamintojai, prekybininkai bei eksportuotojai. Visi verslai turi bendradarbiauti tarpusavyje ir ieškoti geriausių sprendimų, kadangi to nedarant ir nepasiruošus laiku, gali kilti grėsmė, kad tiekimo grandinėms pritrūks efektyvumo. Tokiu atveju nukentės ir bendras mūsų šalies verslų konkurencingumas tarptautiniu mastu“, – įsitikinęs T. Sergadejevas.
Šaltiniai: Transporto inovacijų asociacija; Europos Komisija; „Eurostat“; „Fleethand“.