Paskelbta
2 metai prieš-
Praėjusį šildymo sezoną dėl šaltesnės žiemos ir pagerėjusio tiekimo iš Vakarų rinkų gamtinių dujų vartojimas Suomijoje ir Baltijos regione didėjo apie 42 proc. Numatydama, kad šiemet rinkos augimo tendencijos gali išsilaikyti, didžiausia privati energetikos bendrovė Baltijos šalyse „Elenger“ dujas šildymo sezonui kaupė ne tik požeminėje dujų saugykloje Latvijoje, tačiau ir Lenkijos bei Vokietijos saugyklose. Iš bet kurios šių saugyklų dujos galės būti tiekiamos ir Lietuvos rinkai.
„Nuo pavasario kaupiame dujas žiemai. Kadangi mūsų veiklos teritorija dabar išsiplėtė nuo poliarinio rato iki Vokietijos, dujų saugyklas naudojame keliose šalyse“, – sakė UAB „Elenger“ vadovas Marius Kairys.
Šiuo metu dujų kaina žemesnė nei praėjusiais metais. 2023 metų pirmų trijų ketvirčių vidutinė TTF indekso dujų kaina buvo 50.32 EUR/MWh, o 2024 tą patį laikotarpį vidutinė kaina 34,65 EUR/MWh.
„Jei rinkoje neįvyks sukrėtimų, kaina gali ir dar kiek pakristi. Žvelgdami į ilgalaikę perspektyvą taip pat turime pagrindo optimizmui – baigiami keli nauji SGD terminalai ir eksporto projektai, pasaulinė dujų rinka iš struktūrinio deficito pereina į perteklių, o tai turėtų lemti dar mažesnes kainas“, – pridūrė Kairys.
Jau minėta, kad per praėjusį šildymo sezoną dujų suvartojimas Suomijoje ir Baltijos regione didėjo apie 42 proc., o bendras dujų suvartojimas regione per tą patį laikotarpį siekė 26 TWh. Baltijos ir Suomijos regiono dujų tiekimą pirmiausia palaiko Klaipėdos ir Suomijos Inku SGD terminalai. Iš JAV ir Norvegijos importuojamos gamtinės dujos transportuojamos suskystinta forma (SGD) į šiuos terminalus, kur jos yra išdujinamos ir klientams tiekiamos vamzdynais.
„Eesti Gaas“ importuoja apie trečdalį regionui tiekiamų dujų ir šiemet užsitikrino 15 pristatymo vietų Inku terminale ir tris – Klaipėdoje. Be šildymo ir elektros gamybos, gamtinės dujos taip pat yra būtinos pramonės procesuose ir kaip žaliava chemijos pramonei. Gamtinės dujos, pasižyminčios dideliu šilumingumu ir mažu anglies kiekiu, yra švarus kuras, kuris atlieka itin svarbų vaidmenį pereinant prie atsinaujinančios energijos visoje Europoje ir visame pasaulyje.
„Eesti Gaas“ yra didžiausia privati energetikos įmonė Suomijoje ir Baltijos regione. Grupė veikia šešių šalių rinkose – Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje, – ir iš viso aptarnauja daugiau nei 400 tūkst. klientų. Jos verslo portfelis apima energijos pardavimą ir prekybą, energetikos infrastruktūrą ir energijos gamybą.
„Eesti Gaas“ savo klientams siūlo vakarietiškos kilmės gamtines dujas ir savo gamybos biometaną, valdo didžiausius dujų skirstymo tinklus Estijoje ir Latvijoje. Bendrovė taip pat parduoda elektros energiją, įskaitant žaliąją elektrą, pagamintą savo saulės energijos parkuose. „Eesti Gaas“ grupėje dirba 900 žmonių, o apyvarta pernai siekė 1,022 mlrd. eurų. Už savo gimtosios Estijos rinkos ribų „Eesti Gaas“ veikia su „Elenger“ prekės ženklu.



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Lietuva ruošia mechanizmą, kuris išskirtinio elektros kainų šuolio metu leistų daliai verslo laikinai sumažinti valstybės reguliuojamą elektros energijos kainos
Interneto svetainių administratoriai ir IT infrastruktūros komandos visame pasaulyje buvo priverstos skubiai atnaujinti PHP sistemas po dviejų kritinių saugumo
Dirbtinio intelekto bumas sukūrė vieną didžiausių infrastruktūros investicijų bangų technologijų istorijoje. Tačiau nauja Reuters „Breakingviews“ analizė kelia
Europa susiduria su paradoksu: būsto reikia vis daugiau, tačiau tradicinis statybų sektorius daugelyje šalių nesugeba statyti pakankamai greitai ir pigiai.
Europos Sąjunga žengė svarbų žingsnį link vienodesnių verslo taisyklių visame bloke. ES Taryba priėmė poziciją dėl naujo bendrovių teisinio režimo...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...