„Baltic M&A Outlook 2023“: auksinio susijungimų ir įsigijimų etapo pabaiga

Makroekonominės įtampos – šuoliuojanti infliacija, prognozuojama recesija bei geopolitinės rizikos – neigiamai veikia sandorių rinką. Pernai, palyginti su rekordiniais 2021-aisiais, susijungimų ir įsigijimų rinka atšalo, o kokia ji bus šiemet, priklausys nuo verslo ir visuomenės lūkesčių, sako dr. Irmantas Norkus, advokatų kontoros COBALT vadovaujantis partneris Lietuvoje.

Reklama

„Norą pirkti ir parduoti lemia lūkesčiai – tai, kaip verslas ir investuotojai įsivaizduoja ateinančius trejus metus. Dabar lūkesčiai yra labai skirtingi. Pavyzdžiui, vertybinių popierių rinkos spalį buvo dugne, dabar pakilo, bet ekspertai vis dar nesutaria, kokia kryptimi indeksai judės. Kad ir kaip būtų, mūsų patirtis leidžia teigti, kad lūkesčiai dėl ekonomikos vystymosi lemia valdybų sprendimus. Kalbat apie šiuos metus, niekas nėra niekuo įsitikinęs“, – kalbėjo dr. I. Norkus, pristatydamas COBALT organizuojamą susijungimų ir įsigijimų konferenciją „Baltic M&A Outlook 2023“.

„Nors šiuo metu sandorių rinką gaubia nežinomybė dėl ateities, tačiau vis tiek galime pasidžiaugti pažanga, kurią šiame sektoriuje pasiekėme per paskutinius kelis metus. Pasaulio investuotojų dėmesį traukia Lietuvos įmonės ir vis dažniau tai konvertuojasi į realius sandorius – įsigijimus. Daugiausiai sandorių praėjusiais metais sudarė energetikos, medicinos bendrovės ir startuoliai. Didžioji jų dalis – per 90 proc. – vykdomi pagal lietuvišką teisę. Tai didelis pokytis, palyginti su tuo, kaip rinka atrodė seniau. Galime didžiuotis progresu”, – sako Elijus Burgis, advokatų kontoros COBALT partneris, Sandorių ir finansų departamento vadovas.

Siekdamas pademonstruoti, kaip rinkos nestabilumas ir išsiskiriantys valdybų narių lūkesčiai lėtina sandorių rinką, COBALT vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus konferencijoje pasiūlė auditorijai sudalyvauti nedideliame eksperimente. Dalyviai pakviesti per platformą „slido“ atsakyti į kelis klausimus, susijusius su ekonomika ir karu Ukrainoje: kokia bus palūkanų norma metų pabaigoje, kokia bus infliacija, ar bus pasiekta taika Ukrainoje iki metų pabaigos?

Nors hiperinfliaciją ir taikos Ukrainoje galimybę „kolektyvinė išmintis“ atmetė, auditorijos nuomonės, be abejo, išsiskyrė. Dr. I. Norkaus teigimu, panaši padėtis yra ir įmonių valdybose – narių nuomonės skiriasi, todėl sprendimai pirkti ar parduoti verslą, neradus konsensuso, dažnu atveju atidedami.

„Mums planuojant veiklą taip pat labai svarbu suprasti, kokia yra ir bus sandorių rinka, nes apie pusė mūsų visų pajamų yra susijusios būtent su patarinėjimu susijungimų ir įsigijimų sandoriuose. Visgi, šiandien, kaip minėjau, niekas nėra įsitikinęs, kokie bus 2023-ieji“, – teigia COBALT Lietuvos biuro vadovaujantis partneris.

Faktas, kad 2021 m. Lietuvos susijungimų ir įsigijimų rinkoje buvo rekordiniai tiek sandorių skaičiumi, tiek apimtimi. 2022 m. rinka atvėso, fiksuota apie 30 proc. mažiau sandorių.

Išskiria technologijų sektorių

Dr. Juozas Rimas, advokatų kontoros COBALT partneris ir Įmonių įsigijimų bei susijungimų praktikos grupės vadovas, patikslina, kad pirmaisiais šių metų mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sandorių skaičius Baltijos šalyse yra sumažėjęs dar apie 15 proc. Tačiau jis pabrėžia, kad Baltijos šalyse smuktelėjimas yra mažesnis nei pasaulinėje rinkoje. Europos ir pasaulio sandorių rinka smuko apie 40 proc.

Reklama

„Kalbant apie mūsų regioną, noriu atkreipti dėmesį į geografinį susijungimų ir įsigijimų pasiskirstymą – Lietuva galutinai aplenkė Estiją pagal sandorių skaičių. Iki šiol estai dažniausiai pirmavo arba rezultatas būdavo apylygis. Bet nuo šiol šita tendencija, manau, įsitvirtins ir Lietuvoje sandorių bus daugiau nei Estijoje“, – konferencijoje „Baltic M&A Outlook 2023“ sakė dr. J. Rimas.

Anot jo, sandorių rinkoje išsiskiria technologijų segmentas, įskaitant vadinamąsias gerovės technologijas (angl. wellness technology) ir žaliąsias energetikos technologijas, mat tiek finansų, tiek kitose srityse atsiranda vis daugiau tradicinių žaidėjų, kurie ieško naujų technologinių sprendimų savo tradiciniam verslui vystyti.

Kita su technologijomis susijusi aiški tendencija – daugėja „didelių išėjimų“ (brangiai parduodamų startuolių). Kaip pavyzdį jis pateikia pernai už daugiau kaip 80 mln. Eur kaimynams lenkams parduotą naujienlaiškių rinkodaros platformą „MailerLite“.

„Technologijų sektoriuje matosi daugiau įvairovės. Investuotojus domina jau ne vien finansų technologijų bendrovės. Vis daugiau dėmesio pritraukia kibernetinio saugumo ir vadinamųjų giliųjų technologijų verslai, kurių produktai grindžiami moksliniais tyrimais ir inžinerinėmis inovacijomis. Puikūs pavyzdžiai Lietuvoje yra lazerių bendrovė „Light Conversion“, kuri prieš porą metų pritraukė solidžią investiciją, mažųjų palydovų gamintoja „NanoAvionics“, pernai pritraukusi strateginį investuotoją. Taip pat lazerių bendrovė „LitiLit“, kuri neseniai sulaukė investicijos iš Taivano fondo“, – vardija pranešėjas.

„Baltic M&A Outlook 2023“ konferencijos metu apžvelgti ir kiti pastarųjų metų įmonių įsigijimai Lietuvoje.

Tarp renginio dalyvių buvo nemažai verslo (įskaitant „Kilo Health“ ir „NanoAvionics“) atstovų, profesionalių investuotojų ir bankininkų. Jie pasidalino savo patirtimi, įžvalgomis bei prognozėmis, atskleidė užsienio investuotojų požiūrį į mūsų regioną. Esą, šiauriečiai situaciją supranta ir elgiasi ramiai, bet dalis investuotojų iš tolesnių šalių atsargiai vertina regioną dėl netoliese vykstančio karo.