Darbdavių susitarimai gali riboti konkurenciją ir būti žalingi vartotojams

Siūlymas Konkurencijos įstatyme numatyti išimtį, kuria konkurentų susitarimas nebūtų laikomas draudžiamu, jeigu jis „gerina tam tikras ūkio šakos darbuotojų darbo sąlygas“, yra neproporcinga priemonė, galinti iškreipti konkurencijos politikos įgyvendinimą ir pažeisti Europos Sąjungos teisės reikalavimus bei nebūtinai užtikrinanti didesnę darbuotojų gerovę. Tokią išvadą paskelbė Konkurencijos taryba, įvertinusi Seime registruotą Konkurencijos įstatymo pakeitimo projektą.

Reklama

Konkurencijos taryba atkreipė dėmesį, kad jeigu įstatyme būtų numatyta minėta išimtis, bendrovių susitarimai gali lemti konkurencijos ribojimus, žalingus vartotojams, pavyzdžiui, padidinant ūkio subjektų veiklos kaštus. Kadangi išimtis būtų taikoma tik darbdavių susitarimams, nedalyvaujant darbuotojų organizacijoms, darbo sąlygų pakeitimai nebūtinai būtų palankiausi darbuotojams.

Institucijos nuomone, siekiant pagerinti darbuotojų sąlygas, galėtų būti priimami teisės aktų pakeitimai, kurie įpareigotų įmones užtikrinti tam tikras darbo sąlygas. Be to, atitinkamos darbuotojų padėtį gerinančios sąlygos gali būti numatomos ir darbdaviams bei darbuotojams atstovaujančių organizacijų kolektyvinėse sutartyse, kurioms ir šiuo metu yra taikoma konkurencijos taisyklių išimtis.

Konkurencijos taryba taip pat savo rašte nurodė, kad papildžius Konkurencijos įstatymą siūloma išimtimi, atsirastų neatitikimas tarp Europos Sąjungos konkurenciją ribojančius susitarimus reglamentuojančių nuostatų ir atitinkamų Lietuvos teisės aktų nuostatų. Dėl to Lietuvai galėtų kilti atsakomybė dėl Europos Sąjungos teisės nesilaikymo.

Įvertinusi visas išdėstytas priežastis, Konkurencijos taryba siūlo nepriimti minėtų Konkurencijos įstatymo pataisų.