Darbo pokalbis 2025-aisiais: kaip prisitaikyti prie naujų atrankos metodų?

Bandžiusieji jėgas darbo pokalbiuose šiemet tikrai patvirtins – kandidatams nebeužtenka vien gerai parengto CV. Atrankos procesuose pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama praktinėms užduotims, situaciniams klausimams ir gebėjimui prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių darbo rinkoje.

Reklama

DI atrankos procesuose: galimybės ir rizikos

Personalo atrankų specialistų nuomos įmonės „Talenteek“ įkūrėja Erika Sirutytė pirmiausia mini dirbtinį intelektą (DI), kuris pastaruoju metu vis dažniau naudojamas pradiniuose atrankos etapuose, analizuojant kandidatų atsakymus ir elgseną. Nors Lietuvoje ši praktika dar nauja, užsienyje ji sparčiai populiarėja. DI generuoti atsakymams neretai pasitelkia ir patys kandidatai, todėl darbdaviai keičia atrankos metodus, kad patikimiau įvertintų tikruosius gebėjimus.

Šalia tradicinių interviu vis dažniau taikomi praktiniai testai, verslo simuliacijos ar darbo aplinkoje atliekamos užduotys. O gyvos diskusijos ir situaciniai klausimai ir yra dar viena galimybė, leidžianti įvertinti tikruosius kandidato gebėjimus ir patirtį. Darbuotojų samdymą perdavė dirbtiniam intelektui, rezultatai – nustebino

Jei pokalbis vis dėlto vyksta nuotoliniu būdu, E. Sirutytė pataria nepiktnaudžiauti DI sugeneruojamais atsakymais – jie dažnai būna pernelyg sterilūs arba atvirkščiai – per daug išsamūs ir neatitinkantys kandidato natūralaus kalbėjimo stiliaus.

„Jei kandidatas, atsakydamas į paprastą klausimą „Kas jums patinka dabartiniame darbe?“, pateikia itin akademiškai suformuluotą atsakymą su perteklinėmis techninėmis detalėmis, tai jau gali kelti įtarimų. Taip pat, jei atsakymai skamba lyg bendriniai, stokoja asmeninių pavyzdžių, darbdavys gali įtarti, kad jie nėra autentiški ir neatspindi tikrųjų kandidato patirčių“, – atkreipia dėmesį E. Sirutytė.

Ko šiandien klausiama kandidatų?

Tradiciniai klausimai, kai klausiama, kur kandidatas „mato save po 5 metų“ ar prašoma įvardinti savuosius trūkumus, vis retesni. Vietoje to, darbdaviai koncentruojasi į temas, kurios padeda suprasti, kaip kandidatas geba prisitaikyti prie technologinių ir verslo aplinkos pokyčių. Darbuotojų samda – kaip neatstumti talentų pertekliniais reikalavimais?

Vienas iš tokių klausimų – „Kaip DI galėtų palengvinti kasdienes užduotis?“. DI tampa neatsiejama darbo dalimi įvairiose srityse, todėl atsakymas į šį klausimą atskleidžia kandidato gebėjimą efektyviai naudotis šiuolaikinėmis priemonėmis darbo procesuose.

Dėl sparčių technologinių ir verslo aplinkos pokyčių dirbti neapibrėžtose situacijose ir priimti sprendimus esant ribotai informacijai tenka vis dažniau. Todėl darbo pokalbiuose nevengiama teirautis, kaip kandidatas geba valdyti stresą ir prisitaikyti prie pokyčių.

Kuo kandidatui vertėtų pasidomėti darbo pokalbyje?

Darbdaviai vis labiau vertina kandidatus, kurie patys užduoda klausimus – tai rodo jų domėjimąsi pozicija, gebėjimą kritiškai mąstyti ir norą suprasti įmonės veiklą. Tinkamai parinkti klausimai ne tik palieka gerą įspūdį, bet yra galimybė gauti vertingos informacijos apie būsimą darbą.

„Pavyzdžiui, paklausus, kaip atrodys pirmosios 90 dienų būsimame darbe, galima geriau suprasti darbdavio lūkesčius, o pasiteiravimas, kaip įmonė remia darbuotojų augimą ir tobulėjimą, padės įvertinti karjeros galimybes. Taip pat svarbu pasidomėti ir įmonės darbo kultūra“, – patarimais dalinasi E. Sirutytė.

Visgi, yra klausimų, kurių reikėtų vengti. Pavyzdžiui, nereikėtų skubėti klausti, kada būsite paaukštintas pareigose ar kada galėsite išeiti atostogų. Darbdaviui ar atrankos specialistui tai gali pasirodyti kaip skubotas susitelkimas į privilegijas, o ne į patį darbą – kandidatas sudarys įspūdį, kad jam tai rūpi labiau nei komandos tikslai.

Kaip atrodo geriausiai pasiruošęs kandidatas?

E. Sirutytė pasakoja, kad ne mažiau svarbus ir kandidato „asmeninis prekės ženklas“. Ir čia jau socialiniai tinklai gali pasitarnauti kaip CV papildymas. Todėl „LinkedIn“ profilis turėtų būti išsamus, aiškiai atspindintis darbo patirtį, pasiekimus ir įgūdžius. Kai reikia ne etato, o aukštos kvalifikacijos ir patirties: specialistų nuomos realybė versle

„Rekomenduojama aktyviai komentuoti aktualias temas, dalintis įžvalgomis ir palaikyti profesinius ryšius. Aktyvus dalyvavimas padeda darbdaviams susidaryti įspūdį apie kandidato ekspertinę sritį, komunikacijos gebėjimus ir požiūrį į darbą“, – neabejoja „Talenteek“ įkūrėja.

Ji apibendrina, kad šiemet sėkmės darbo pokalbiuose siekiantys kandidatai turi būti ne tik turintys stiprius technologinius gebėjimus, bet ir gebantys strategiškai mąstyti bei prisitaikyti prie pokyčių. Sėkmingi kandidatai prieš darbo pokalbį pasirūpins atlikti išsamią įmonės analizę, pasirodys suprantantys rinką ir galės aiškiai parodyti, kaip jų patirtis gali prisidėti prie organizacijos augimo. DI turėtų būti tik kaip pagalbinė priemonė, bet ne pagrindinis atsakymų šaltinis. Darbdaviai vertina gebėjimą kritiškai mąstyti ir argumentuotai pagrįsti sprendimus.