Didėja valstybės valdomų įmonių (VVĮ) indėlis į valstybės biudžetą

Valdymo koordinavimo centras skelbia apibendrintus 2021 metų VVĮ veiklos rezultatus. Pardavimo pajamos VVĮ portfelyje pernai išaugo daugiau nei 31 proc. iki 3,5 mlrd. eurų. Grynojo pelno bendrai VVĮ sektoriaus įmonės uždirbo 19 proc. mažiau nei 2020 metais, tačiau VVĮ indėlis į valstybės biudžetą ir toliau kasmet didėja.

Reklama

Šiemet VVĮ paskirtais dividendais, pelno įmokomis ir mokamais netipiniais mokesčiais valstybės biudžetą papildė 183,7 mln. eurų – tai sudaro vidutiniškai po 66 eurus kiekvienam Lietuvos gyventojui.

„Prieš metus patvirtintas VVĮ pertvarkos planas yra svarbus įsipareigojimas Lietuvos visuomenei – efektyviau veikiančios VVĮ, geresnės paslaugos gyventojams ir didesnė grąža valstybei – kuria gerovę namuose ir tampa pažangios valdysenos pavyzdžiu ir užsienio valstybėmis. Augantis indėlis į valstybės biudžetą, rodo, kad ilgalaikė viešojo sektoriaus pertvarka veikia“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pasak Valdymo koordinavimo centro vadovo Vido Danieliaus, praėję metai buvo kupini iššūkių. „Nors vis dar gyvenome sudėtingomis COVID-19 pandemijos sąlygomis ir įsiplieskusia geopolitine krize, aukščiausių standartų siekimas VVĮ valdysenoje ne tik kad nesustojo, bet priešingai – netgi įgavo pagreitį.  Naujos VVĮ veiklos matavimo koncepcijos pagrindu parengti ir prieš kiek daugiau nei mėnesį Vyriausybės patvirtinti pagrindiniai VVĮ veiklos matavimo rodikliai – nustatyti tikslai yra individualizuoti atsižvelgiant į veiklos specifiką ir žymiai geriau atspindi įmonių pasiekimus. Visi šie darbai daromi tikslingai ir nuolat tobulėjanti VVĮ valdysena lemia, kad net šiandienos kontekste VVĮ sektorius išlaiko savo pažadus valstybei tiek savo indėliu į valstybės biudžetą, tiek ir paslaugų prieinamumu gyventojams“, – pabrėžė jis.

Bendrosios VVĮ pardavimo pajamos pernai siekė 3,5 mlrd. eurų ir tai sudarė 6,4 proc. BVP. Liūto dalį – 78 proc. – pardavimo pajamų uždirbo Finansų ir Susisiekimo ministerijų valdomos įmonės. Nors VVĮ pajamos didėjo, tačiau nekompensavo išaugusių sąnaudų, kurios turėjo neigiamą įtaką galutiniam VVĮ finansiniam rezultataui. Sąnaudas stipriai didino išaugusi pardavimo savikaina dėl padidėjusių energetinių išteklių kainų.

Grynasis pelnas VVĮ portfelyje susitraukė iki 280 mln. eurų, kai 2020 metais siekė 345,9 mln. eurų. Tam daugiausia įtakos turėjo kritę grynojo pelno rezultatai įmonėse: AB „Klaipėdos nafta“ (-97,7 mln. eurų. Reiškmingą įtaką padarė Klaipėdos naftos terminalo vertės sumažėjimas), AB „Ignitis grupė“ (-16,7 mln. eurų), AB „Lietuvos geležinkeliai“ (-13,1 mln. eurų), AB „Kelių priežiūra“ (-8,1 mln. eurų), AB Lietuvos paštas (-8 mln. eurų), VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (-5,1 mln. eurų).

Daugiau grynojo pelno nei 2020 metais uždirbo VĮ Valstybinių miškų urėdija (+48,1 mln. eurų), AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (+12,1 mln. eurų), VĮ „Oro navigacija“ (+9,9 mln. eurų), VĮ Registrų centras (+8,5 mln. eurų).

Nors kritęs pelningumas nulėmė ir kapitalo grąžos rodiklio neigiamą pokytį 2,1 p. p, tačiau VVĮ indėlis į valstybės biudžetą augo trečius metus iš eilės ir už 2021 metus sudarė beveik 184 mln. eurų, t. y. 4,7 proc. daugiau nei už 2020 metus.

„VVĮ parodė, kad susitelkus galima pasiekti stabilumą, kurio šiuo metu visiems labai reikia. Tikiu, kad šiandien esame pasirengę žengti proveržio link – prasidedanti VVĮ centralizacija yra esminių pokyčių ašis. Todėl norėčiau dar kartą pakviesti ne tik visas VVĮ, bet ir ministerijas bei kitas akcininką atstovaujančias institucijas – bendradarbiaukime, rodykime stiprią politinę valią valdysenos kartelės kėlimui ir tęskime darbus taip pat ryžtingai, kaip kad juos pradėjome“ – akcentavo Valdymo koordinavimo centro direktorius V. Danielius.

Iš viso 2021 metų pabaigoje veikė 47 VVĮ.