„Elektrum Lietuva“ ruošia beveik 80 mln. eurų investicijas: per dvejus metus sukurs 117 MW elektros gamybos pajėgumų

Viena iš Lietuvos elektros rinkos lyderių, Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“ ruošiasi naujam investicijų etapui. Bendrovė beveik 80 mln. eurų investuos į du naujus saulės parkus, kurie per metus pagamins 133 tūkst. megavatvalandžių (MWh) žaliosios elektros.

Reklama

„Elektrum Lietuva“ žaliosios elektros gamybos bazes, kurių bendra galia sieks 117 megavatų (MW), kuria Klaipėdos bei Rokiškio rajonų savivaldybėse: 91 MW saulės parkas iškils Kiškėnuose, o 26 MW – Ažumiškyje. Kiškėnuose bendrovės investicijos sieks apie 60 mln. eurų, tuo tarpu Rokiškio projektas vertinamas 17 mln. eurų.

„Augant mūsų klientų ratui ir bendrai didėjant elektros paklausai, planuojame sparčią gamybos plėtrą. Iki šiol investavome į saulės parkus, norėdami savo klientams padėti siekti ekonominių ir tvarumo tikslų – pastatytus parduodavome dalimis verslui, viešojo sektoriaus atstovams bei buitiniams vartotojams. Tačiau mes esame vienas didžiausių nepriklausomų elektros tiekėjų, tad investuojame ir į nuosavus vietinius gamybos pajėgumus, skirtus elektros tiekimui. Šią elektrą tieksime pagal sudarytas sutartis savo verslo ir privatiems klientams, galėdami dar labiau kontroliuoti jos gamybos kaštus“, – sako „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.

Bendrovės planuojamiems naujiems elektros gamybos pajėgumams galia jau yra rezervuota, taip pat išduoti VERT leidimai statybai.

„Atsižvelgdami į didelę elektros energijos paklausą ir nestabilias kainas, stengsimės naujų saulės parkų projektus įgyvendinti kaip įmanoma greičiau. Šiuo metu skaičiuojame, kad parkai žaliąją elektrą ims gaminti antrąjį 2025 metų ketvirtį. Artimiausiu metu skelbsime rangovų konkursus, patys organizuosime ir prižiūrėsime statybas. Turime jau nemažai patirties plėtojant saulės parkus, esame išsikėlę aukštą kartelę efektyvumui bei kokybei, todėl naudosime pažangiausias bei efektyviausias technologijas“, – pažymi M. Giga.

Jis neatmeta, kad dabar projektuojami nauji saulės parkai tolesniame jų plėtros etape gali virsti hibridiniais, jei atsirastų ekonomiškai patraukli galimybė imtis vėjo jėgainių statybų, integruoti pagamintą elektros energiją galinčias pasaugoti baterijas.

„Jau netolimoje ateityje matysime didelį poreikį kaupimo sprendimų, tiek gyventojų, tiek ir didelių verslo projektų, tam ruošiamės ir svarstysime visus galimus variantus, diegsime sprendimus, turinčius didžiausią potencialą bei vertę“, – prognozuoja įmonės vadovas.