Naujoje „Lidl Lietuva“ tvarumo ataskaitoje – pastangos skatinti sveikatai ir aplinkai palankesnę mitybą

Lietuvos gyventojai kasdien su maistu gauna ženkliai daugiau druskos ir cukraus, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, rodo atlikti tyrimai. Dėl to „Lidl Lietuva“ skiria ypatingą dėmesį sveikesnių šalies gyventojų mitybos įpročių skatinimui. Kokios priemonės tam pasitelkiamos, pasakojama naujoje įmonės tvarumo ataskaitoje.

Reklama

„Žmonių sveikatai ir savijautai didelę įtaką turi mityba, todėl labai svarbu maitintis aukštos kokybės, saugiais ir maistingais produktais bei riboti tam tikrų medžiagų kiekį. Dėl to nuosekliai tobuliname privačių prekių ženklų produktų sudėtis ir plečiame žmogui bei aplinkai palankesnių produktų asortimentą“, – sako Rasa Didjurgytė, „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė.

Mažiau pridėtinio cukraus ir pridėtinės druskos

„Lidl Lietuva“ siekia iki 2025 m. pabaigos privačių prekės ženklų gaminiuose sumažinti tiek pridėtinio cukraus, tiek druskos kiekį bent 20 proc. R. Didjurgytė pažymi, kad šioje srityje įmonė aktyviai dirba jau keletą metų.

„Bendradarbiaudami su Lietuvos ir užsienio tiekėjais, vien kepinių asortimente pernai atnaujinome net 28 skirtingų rūšių kepinių receptūras, taip pat patobulinome trijų rūšių „Pilos“ geriamųjų jogurtų, „Freeway“ giros, „Solevita“ įvairių vaisių gaiviųjų gėrimų ir kitų produktų sudėtis. Skaičiuojame, kad prekybos tinklo klientai vartodami patobulintos sudėties produktus pernai pridėtinio cukraus suvartojo 31 tona mažiau, o druskos – 7 tonomis“, – teigia R. Didjurgytė.

Mažindama cukraus kiekį, įmonė nekeičia jo dirbtiniais saldikliais, o druskos sumažinimas yra kompensuojamas, pavyzdžiui, didesniu kiekiu natūralių prieskonių.

R. Didjurgytė priduria, kad nešališkai pamatuoti produkto receptūros pakeitimo sėkmę leidžia kartu su Kauno technologijos universiteto Maisto institutu organizuojami aklieji jusliniai tyrimai. Produkto receptūra keičiama tik gavus teigiamą įvertinimą aklojo ragavimo metu.

Be to, „Lidl Lietuva“ privačių prekės ženklų gaminių receptūrose teikia pirmenybę natūraliems dažikliams ir kvapiosioms medžiagoms bei stengiasi mažinti konservantų kiekį. Įmonė pirmoji iš didžiųjų šalies prekybos tinklų taip pat atsisakė naudoti mechaniškai atskirtą mėsą privačių prekės ženklų mėsos produktų sudėtyse.

Saugesni ir palankesni sveikatai

Ypatingą dėmesį „Lidl Lietuva“ skiria šviežių vaisių ir daržovių kokybei bei saugumui užtikrinti. R. Didjurgytės teigimu, vienas iš svarbiausių šių produktų saugos parametrų yra pesticidų ir kitų cheminių medžiagų likučiai, kuriuos įmonė griežtai reguliuoja.

„Įvairios veikliosios medžiagos gali turėti neigiamos įtakos vartotojų sveikatai, be to, pesticidų naudojimas neigiamai veikia biologinę įvairovę. Dėl šių priežasčių mes siekiame mažinti jų naudojimą ir reikalaujame tiekėjų, kad veikliųjų medžiagų likučiai būtų ne didesni nei trečdalis maksimalios normos, numatytos ES teisės aktuose. Be to, 2022 metais išplėtėme draudžiamų naudoti veikliųjų medžiagų sąrašą“, – pažymi „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė.

Siekdama užtikrinti reikalavimų laikymąsi, „Lidl Lietuva“ reguliariai atlieka tiekėjų auditus, o produktus tiria nepriklausomos akredituotos laboratorijos.

Daugiau pilno grūdo ir augalinių produktų

Šiais metais priimtoje naujoje „Lidl Lietuva“ sąmoningos mitybos politikoje numatyti ir papildomi tikslai. Pavyzdžiui, įmonė nuo šių metų kovo mėnesio ėmė riboti sveikatai nepalankių privačių prekių ženklų produktų rinkodarą vaikams, todėl nebebus reklamuojami tie vaikiški produktai, kurie neatitinka Pasaulio sveikatos organizacijos sveikos mitybos gairių.

„Lidl Lietuva“ taip pat siekia didinti pilno grūdo produktų bei augalinių baltymų kiekį asortimente. Skatindama augalinę mitybą įmonė bendradarbiauja su visuotinių mitybos pokyčių siekiančia organizacija „Gyvi gali“.

„Norime, kad rinktis sveikatai palankesnę mitybą mūsų klientams būtų kuo paprasčiau, o jie kartu galėtų prisidėti ir prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo bei gyvūnų gerovės puoselėjimo. Juk augant žmonių skaičiui ir kylant gyvenimo lygiui, auga ir mėsos bei pieno produktų poreikis, daugėja maistui auginamų gyvūnų, atitinkamai auga tarša ir išteklių poreikis“, – sako R. Didjurgytė.