„EMBank” vadovas: paskolų atsigavimo visose srityse reikės palaukti, bet pozityvūs ženklai matomi

Europoje paskolos fiziniams asmenims po truputį atsigauna, o verslų veiksmuose matomi laukimo ženklai. Taip būtų galima reziumuoti Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbtus šių metų pirmojo ketvirčio bankų paskolų rezultatus. Nors grįžti į dar 2022 metų pradžioje buvusius rezultatus prireiks laiko, tačiau Lietuvoje sparčiai augančio, į smulkųjį ir vidutinį verslą orientuoto banko „European Merchant Bank” („EMBank”) vadovas Sarp Demiray pažymi, kad matomi ir pozityvūs ženklai.

Reklama

Daugiau nei 150 Europos bankų ir finansų įstaigų pateikė ECB duomenis apie šių metų pirmojo ketvirčio rezultatus. Juose pastebimas nežymus vartojamųjų paskolų paklausos didėjimas (1 proc.). ECB prognozuoja, kad antrąjį šių metų ketvirtį vartojamųjų paskolų paklausa gali išaugti. Kalbant apie būsto paskolas, 2024 m. pradžioje bankai fiksavo paklausos sumažėjimą. Prognozuojama, kad antrąjį 2024 m. ketvirtį būsto paskolų paklausa pastebimai didės. Spėjama, kad tai būtų didžiausias susidomėjimas tokio tipo paskolomis nuo 2022 m., kai buvo fiksuojamas EURIBOR augimas. Tuo metu susidomėjimas verslo paskolomis, kaip rodo ECB duomenys, metų pradžioje menko maždaug ketvirtadaliu. Tačiau palaipsniui atsigaunant skirtingoms paskolų kategorijomis, galima daryti prielaidą, kad greitu metu susidomėjimas verslo paskolomis taipogi turėtų augti.

„Turint omenyje, kokia situacija buvo praėjusiais metais, pastarojo ketvirčio rezultatus galima vertinti dvejopai. Iš vienos pusės ką rodo naujausia ECB pateikta informacija ir prognozės apie vartotojų skolinimąsi nuteikia optimistiškai. Tačiau iš kitos pusės, matome, kad verslams trūksta aiškumo dėl ateities, todėl jie nedaro skubotų veiksmų, o tai atsispindi ir verslo paskolų statistikoje”, – pažymi „EMBank” vadovas S. Demiray.

Pasak jo, verslo paskolų statistiką veikia ir geografija, klimatas ir dar daugybė papildomų veiksnių. ECB pateikia bankų apytikslius vidurkius ir išskiria pagrinde keletą didžiųjų Europos valstybių, kaip Vokietija ar Prancūzija. Kai kuriais atvejais tam tikrų valstybių ekonominis augimas arba smukimas gali pastebimai pakeisti bendrą paskolų statistikos vaizdą.

Vertinant visumą, S. Demiray pažymi, kad norint ne tik stabilizuoti, bet ir pagerinti situaciją rinkoje, papildomus žingsnius turi žengti tiek finansų įstaigos, tiek patys verslai. „EMBank” vadovas pabrėžia, kad dabartinė situacija lemia tai, kad bankai nuodugniau vertina įmonių mokumą, galimas rizikas.

„Pastarieji metai daliai verslų buvo sudėtingi. O sudėtingiausi jie buvo tiems, kurie neturėjo ilgalaikio plano, kurie nebuvo numatę įvairių scenarijų. Verslai po truputį išmoko planuotis veiksmus, plėtrą, visa tai daro vertindami galimus ateities iššūkius. Toks požiūris gerina ir bankų požiūrį į tokias įmones”, – sako S. Demiray.

Nors praėjusiais metais ECB fiksavo sumažėjusį susidomėjimą verslo paskolų srityje, tačiau paskolų portfelis taip ryškiai nemažėjo, arba net šiek tiek didėjo. Tai įrodo ir anksčiau praėjusių metų rezultatus pateikusio Lietuvos banko statistika.

„Galima daryti prielaidą, kad verslas skolinasi rečiau, bet daugiau. Tai matome ir iš savo duomenų. Praėjusiais metais mūsų banko verslo paskolų portfelis augo 50 proc. Šis skaičius mus nuteikia optimistiškai. Ir toliau tikslingai dirbame, stengdamiesi klientams suteikti patrauklias sąlygas. Taikome modernias technologijas. Finansų ir technologijų sektorius dinamiškas, todėl turime nuolat tobulėti”, – sako S. Demiray.