Finansų ministerija brėžia Lietuvos „Fintech“ gaires: tikslas – tapti šio sektoriaus lyderiais Europoje

Lietuvos finansinių technologijų („Fintech“) sektoriaus vystymasis per artimiausius penkerius metus turėtų įgauti dar didesnį pagreitį, o galutinis tikslas yra tapti tarptautiniu mastu pripažįstamu aukštos pridėtinės vertės Europos „Fintech“ centru. Tai numatyta 2023–2028 m. Lietuvos „Fintech“ sektoriaus plėtros gairėse, kurias su partneriais parengė ir šiandien pristatė Finansų ministerija.

Reklama

Renginyje Finansų ministerijos, Lietuvos banko, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, VšĮ „GO Vilnius“, „Rockit“, BCCS klasterio, asociacijos „Fintech Hub LT“ ir asociacijos „Infobalt“ atstovai pasirašė Memorandumą dėl 2023–2028 metų finansinių technologijų sektoriaus plėtros Lietuvoje veiksmų plano vykdymo. Memorandumas numato, kad bendromis pastangomis valstybės institucijos ir rinkos dalyviai sieks gairėse užsibrėžto pagrindinio tikslo.

„Per pastaruosius šešerius metus šalyje pasiekėme tikrą „Fintech“ sektoriaus proveržį, o šio sektoriaus tolesnė kokybinė plėtra yra vienas iš mūsų prioritetų. Todėl siekiame ne tik stiprinti Lietuvos kaip regioninio finansinių technologijų centro poziciją, bet keliame tikslą, kad mūsų šalis būtų visuotinai pripažįstama kaip Europos aukštos pridėtinės vertės „Fintech“ centras. Kartu su partneriais parengtos šio sektoriaus plėtros gairės numato esminius darbus, reikalingus šio tikslo įgyvendinimui“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak ministrės, sėkmingai ir tvariai sektoriaus plėtrai svarbu užtikrinti kokybinę sektoriaus plėtrą, kompetencijų ir talentų ugdymą bei rizikų valdymą ir didėjančią įmonių brandą. Taip pat bus siekiama į Lietuvą pritraukti inovatyvius sprendimus siūlančias įmones bei didinti Lietuvos, kaip jurisdikcijos, žinomumą.

Skatinant kokybinę sektoriaus plėtrą Finansų ministerija išanalizuos įmonėms kylančias kapitalo pritraukimo problemas (ypač vėlesnėse įmonių augimo stadijose) ir, esant poreikiui, pasiūlys galimus sprendimo būdus – pavyzdžiui, pritraukiant tarptautinius investuotojus, didinant INVEGOS paramos verslui priemonių apimtį ar geriau išnaudojant Europos Sąjungos ir kitų fondų teikiamas galimybes.

Finansinių technologijų rinkai yra gyvybiškai svarbus pakankamas aukštos kvalifikacijos talentų kiekis. Todėl ketinama stiprinti bendradarbiavimą su aukštojo mokslo įstaigomis, kurių nemaža dalis jau inicijavo programas ar kursus, skirtus „Fintech“ reikalingiems specialistams rengti – tai leistų išlaikyti stabilų ir tvarų sektoriaus augimą ateityje sumažinant profesionalių darbuotojų trūkumo tikimybę.

Siekiant geriau valdyti galimas „Fintech“ rizikas, bus daugiau dėmesio skiriama mokymams, konsultacijoms – tai padidins reguliavimo reikalavimų aiškumą ir įmonių brandą. Taip pat numatoma stiprinti kylančių rizikų – pinigų plovimo, teroristų finansavimo, kibernetinio sukčiavimo ir kitų – valdymą bei gerinti valstybės institucijų bendradarbiavimą ir informacijos keitimąsi.

Viena didžiausių Lietuvos stiprybių – artimas ir atviras valstybės institucijų bei rinkos dalyvių bendradarbiavimas sprendžiant kylančias problemas ir siekiant užsibrėžtų tikslų. Pakartoti šią Lietuvos sėkmės istoriją kitoms šalims bus sunku – tai rodo ir Finansų ministerijos parengtas penkerių metų „Fintech“ plėtros Lietuvoje veiksmų planas, kurį sudaro 59 priemonės ir kurias įgyvendins net 26 suinteresuotos šalys – valstybės institucijos, viešosios įstaigos ir asociacijos.

„Gairių ir jų įgyvendinimo plano parengimas bei derinimas subūrė geriausius šalies ekspertus, rinkos ir Lietuvos institucijų atstovus, o bendro darbo rezultatas – dokumentas, kuris brėžia ilgalaikius nacionalinius ir tarptautinius tikslus visam sektoriui“, – sako G. Skaistė.

Artimiausių penkerių metų „Fintech“ sektoriaus plėtros Lietuvoje gairės yra svarbios finansinių technologijų ekosistemos plėtrai bei licencijuotiems dalyviams, technologinėms įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms ir daugeliui kitų.