Įkrovimo srityje atsiliekančiai Lietuvai – ekspertų perspėjimas

Tikslą tapti pirmuoju žaliu kontinentu pasaulyje užsibrėžusios Europos šalys elektromobilių įkrovimo klausimu juda skirtingu greičiu. Jei Skandinavijos valstybės laikomos pirmūnėmis ir lyderėmis, kitų pasiekimai šioje srityje yra kuklesni. Lietuvos ekspertai perspėja: pasitempti reikės, o mūsų šaliai – ypač.

Reklama

Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ e. mobilumo plėtros vadovas Erikas Nemeikšis sako, kad Lietuva sparčiai augina žaliosios elektros gamybos pajėgumus, tačiau įkrovimo infrastruktūros plėtra kol kas paremta iš esmės beveik tik privataus verslo iniciatyvomis.

„Verslas pradeda aktyviai ruoštis tam, kad galėtų patenkinti prognozuojamus rinkos poreikius. Džiugu, kad vis aktyviau į tai įsitraukia ir sprendimų priėmėjai, nes Lietuvai reikia konsoliduoti jėgas šiuo klausimu. Iššūkių kils visai Europai, nes, labai panašu, spartos prireiks ir strateginiame, ir taktiniame lygmenyse“, – sako jis.

Tarptautinė konsultavimo įmonė „McKinsey Company“ 2022 metų pabaigoje paskelbė, kad pačiu konservatyviausiu scenarijumi 27-ioms Europos Sąjungos (ES) narėms iki 2030 m. reikėtų padidinti dabartinių 340 tūkst. įkrovimo stotelių skaičių iki maždaug 3,4 mln. Kompanijos analitikų vertinimu, būtent tiek stotelių reikės elektromobilių parkui aptarnauti.

Į šį skaičių įeina 2,9 mln. viešųjų įkrovimo įrenginių, skirtų lengviesiems automobiliams, 0,4 mln. lengvųjų komercinių transporto priemonių ir 0,1 mln. sunkvežimių ir autobusų. Vis dėlto, čia neįvertinta apie 29 mln. privačių įkrovimo stotelių, kurias turės įrengti namų savininkai, daugiabučių namų valdytojai ir automobilių stovėjimo aikštelių operatoriai.

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, iki 2026 m. Lietuvoje ketinama įrengti daugiau nei 53 tūkst. privačių elektromobilių įkrovimo prieigų, jų finansavimui numatyta 45 mln. eurų europinių investicijų ir šalies biudžeto lėšų.

„McKinsey“ vertinimu, ES mastu konservatyviam elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros scenarijui įgyvendinti gali prireikti daugiau kaip 41 mlrd. eurų.

E. Nemeikšio teigimu, šalia poliarinio rato gyvenantys norvegai paneigė elektromobilių neatsparumo žemai temperatūrai mitą ir tapo pavyzdžiu, kaip sparčiai Šiaurės šalis gali pereiti prie netaršaus, klimatui palankaus elektra varomo transporto ir naudotis juo visus metus.

„Nors dar prieš dešimt metų Norvegijoje elektromobilių pardavimai sudarė vos apie 1 proc., skaičiuojama, kad 64,5 proc. visų 2021 metais Norvegijoje įsigytų naujų automobilių buvo varomi elektra, o pernai rugsėjį šis rodiklis pasiekė 77,5 proc. Neįmanoma nepastebėti, kad Norvegijos sostinė Oslas išsiskiria ir viešojo transporto sistemos kokybe. Konsultacijų įmonės „Oliver Wyman“ tyrime, skirtame įvairių šalių viešojo transporto prieinamumui bei laikui įvertinti, pernai Oslui teko 67 proc. vertinimas bei šešta reitingo vieta“, – pastebi E. Nemeikšis.

Reklama

Pasak jo, aplinkai netaršaus transporto infrastruktūros diegimas neatsiejamas ne tik nuo pačių elektromobilių populiarėjimo ir vidaus degimo variklių atsisakymo, bet ir nuo tokių judėjimo sprendimų, kaip viešojo transporto sistemos patogumas ir komfortas.

Eksperto teigimu, viešasis transportas turėtų būti laikomas ir vienu iš būsimos įkrovimo sistemos klientų, tačiau kartu ir postūmis visuomenei keisti savo įpročius bei rinktis aplinkai maksimaliai draugiškus judėjimo būdus.

Pasak E. Nemeikšio, Azijoje nuosavus automobilius stengiamasi išstumti iš eismo, sudarant labai nepalankias jų naudojimo sąlygas, o Šiaurės Europoje skatinama persėsti į elektromobilį.

„McKinsey Company“ duomenimis, ES pirmauja pasaulyje pagal elektromobilių diegimą: jos šalys narės pagamina daugiau nei ketvirtadalį pasaulio elektromobilių, o 2021 metais jie sudarė apie 20 proc. visų naujų automobilių pardavimų. „Regitros“ duomenimis, šiemet iki kovo 1 dienos Lietuvoje buvo įregistruota 1,65 mln. lengvųjų automobilių, iš jų tik 0,47 proc., arba daugiau kaip 7,8 tūkst. – varomi elektra.