Įmonių susijungimai ir įsigijimai 2025 m. – aktyvumo proveržis ar tik laikinas sujudimas?

Rinkoje jau seniai matyta ir laukta situacija – dvi itin didelės naujienos per savaitę įmonių susijungimų ir įsigijimų kontekste. Pirmiausia paskelbta apie prekybos tinklo „Rimi“ pardavimą strateginiam danų investuotojui „Salling Group“, aktyviai veikiančiam Lenkijoje. Antroji žinia – privataus kapitalo fondas „INVL Baltic Sea Growth Fund“ užbaigė „InMedica grupės“ pardavimo sandorį. Strateginis Suomijos investuotojas – didžiausias šalies socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas „Mehiläinen“ ­ –įsigijo privatų medicinos paslaugų tinklą. Ką reiškia šis sujudimas? Ar tai didelio aktyvumo pradžia, o gal visgi pernai metų įmonių susijungimų ir įsigijimų bumo pabaiga?

Reklama

„Praėję metai, vertinant pasaulyje vykusius susijungimus ir įsigijimus, buvo rinkos atsigavimo metai. Didelė tikimybė, jog sandorių 2025-aisiais tik daugės, tačiau jų užbaigimas priklausys nuo daugelio aplinkybių. Jei verslams užteks drąsos, o įsigijimų komandoms bei patarėjams pakaks kūrybiškumo ir atsparumo dinamiškoms bei permainingoms sąlygoms, galime tikėtis, jog netolimoje ateityje naujienos apie kelis naujus sandorius per savaitę taps dažnesnės“, – sako Dr. Irmantas Norkus, advokatų kontoros COBALT vadovaujantis partneris „Baltic M&A Outlook 2025“ konferencijoje.

Lietuvoje – rekordiniai rezultatai

Atsižvelgiant į gana nepastovią rinkos situaciją, Baltijos šalių susijungimų ir įsigijimų rinka pasirodė itin stipriai, teigia I. Norkus. O Lietuva pasiekė rekordinių rezultatų, skelbiama specializuotame susijungimų ir įsigijimų rinkos portale „Mergemarket“.

„Lietuvoje pernai sudaryti net 94 sandoriai, kurių viešai deklaruota vertė siekia 881 mln. eurų. Tai reikšmingas šuolis lyginant su 2023 metais, kai bendra sandorių vertė buvo daugiau nei perpus mažesnė“, – sako COBALT vadovaujantis partneris.

Anot jo, visos Baltijos šalys taip pat neatsiliko ir sandorių kiekį augino: „Bendra viešai deklaruotų sandorių vertė pakilo net 76 proc. – iki 2,1 mlrd. eurų, kai 2023 m. siekė vos 1,2 mlrd. eurų. Faktą, kad didieji investuotojai pasitiki Baltijos rinkomis, rodo reikšmingų sandorių skaičius. Pernai buvo sudaryti septyni sandoriai, kurių vertė siekė bent 100 mln. eurų. Tai – daugiau nei dvigubai lyginant su 2023 m. Didžiausio 2024 m. sandorio vertė siekė 670 mln. eurų, o tokia suma beveik prilygo 2023 m. dešimties didžiausių sandorių bendrai vertei. Ekspertai sutaria – jei ekonominė aplinka išliks palanki, susijungimų ir įsigijimų rinka augs.“

Rinkoje – aktyvumo ženklai

Europa – antroji pagal susijungimų ir įsigijimų skaičių rinka po Šiaurės Amerikos, rodo pasaulinio finansų rinkos duomenų ir infrastruktūros teikėjo „Refinitiv“ ir tarptautinės konsultavimo įmonės „BCG“ analizės.

Bendras susijungimų ir įsigijimų augimas 2024 m. buvo ypač ryškus antroje metų pusėje – paskelbta 415 sandorių, rodo „Ernst & Young“ audito kompanijos duomenys. Tai didžiausias antrojo pusmečio rodiklis nuo 2012 m. ir 58 proc. metinis augimas lyginant su 263 sandoriais 2023 m. antrąjį pusmetį. Tie patys duomenys rodo, jog pernai metais aktyviausi buvo informacinių technologijų, elektroninės prekybos bei energetikos sektoriai.

„Jungtinėje Karalystėje užfiksuotas itin didelis įmonių susijungimų ir įsigijimų šuolis. Mat įmonės stengėsi užbaigti susitarimus prieš numatomus mokesčių politikos pokyčius šių metų pradžioje. Vokietijos rinka susidūrė su iššūkiais dėl lėto ekonomikos augimo ir konkurencingumo klausimų, todėl padaugėjo priverstinių pardavimų, – situaciją Europoje komentuoja I. Norkus. – O štai Lenkija priešingai – dėl stipraus ekonominio augimo ir Europos Sąjungos finansavimo paskatų išsiskyrė kaip investicijų traukos centras.“