JAV maisto ir kasdienių prekių pristatymo bendrovė „Instacart“ nagrinėja strategines alternatyvas, tarp kurių – ir galimas visos bendrovės pardavimas. Apie preliminarius pokalbius su „DoorDash“ ir „Uber“ pranešė keli JAV verslo leidiniai, o informaciją apibendrino Reuters ir „TechCrunch“.
„TechCrunch“ duomenimis, „Instacart“ pasamdė investicinį banką galimoms alternatyvoms įvertinti. Su „DoorDash“ vyko įsigijimo pokalbiai, o „Uber“ taip pat buvo tarp potencialių pirkėjų, nors, anot pranešimų, iš derybų vėliau pasitraukė.
Kodėl „Instacart“ galėtų norėti pardavimo dabar?
Pristatymo rinka tampa vis konkurencingesnė. „DoorDash“ ir „Uber Eats“ plečia ne tik restoranų, bet ir bakalėjos, vaistinių bei mažmeninės prekybos pristatymą. Tuo pat metu didieji prekybos tinklai kuria nuosavas programėles ir pristatymo sistemas.
„Instacart“ turi itin vertingą turtą – santykius su mažmenininkais, didelę vartotojų bazę, reklamos verslą ir technologinę infrastruktūrą.
Potencialiam pirkėjui tai reikštų galimybę iš karto sustiprinti pozicijas maisto ir kasdienių prekių rinkoje.
Rinka į žinią sureagavo staigiai
Po pranešimų apie galimą pardavimą „Instacart“ akcijos šoktelėjo daugiau kaip 9 proc. Tuo metu „Uber“ ir „DoorDash“ akcijos smuko.
Reuters vertino, kad įprasta įsigijimo premija teoriškai galėtų kelti potencialaus sandorio vertę gerokai virš dabartinės rinkos kapitalizacijos. Tačiau derybos yra ankstyvoje stadijoje ir visiškai nėra garantijos, kad sandoris įvyks.
Pristatymo rinkoje bręsta konsolidacija
Ši istorija svarbi ne vien JAV. Paskutinės mylios logistika yra verslas, kuriame mastas lemia labai daug.
Didesnė platforma turi daugiau užsakymų, todėl gali:
- efektyviau išnaudoti kurjerius
- mažinti pristatymo savikainą
- geriau pardavinėti reklamą
- derėtis su prekybininkais
- investuoti į robotus ir dronus
- naudoti daugiau duomenų maršrutų optimizavimui.
Todėl rinkoje ilgainiui natūraliai gali likti mažiau, bet daug didesnių platformų.
Ką tai reiškia Lietuvos verslui?
Lietuvoje panaši logika matoma maisto pristatymo, kurjerių ir paštomatų rinkose. Mažoms platformoms tampa vis sunkiau konkuruoti su įmonėmis, turinčiomis didelį vartotojų tinklą ir infrastruktūrą.
Tačiau atsiranda nišų B2B technologijoms: užsakymų valdymui, maršrutų optimizavimui, sandėlių automatizacijai, prekybininkų integracijoms ir greito pristatymo sprendimams.
„Instacart“ istorija parodo, kad pristatymo platforma ilgainiui tampa ne vien kurjerių programėle, o visa mažmeninės prekybos technologine infrastruktūra.
Šaltiniai: Reuters; TechCrunch; Instacart.
Komentarai 0