Įvertintas VVĮ strateginių veiklos planų įgyvendinimas: apie 40 proc. VVĮ vis dar stokoja ambicijos, nustatant siektinas rodiklių reikšmes

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) strateginių tikslų bei uždavinių matavimas tobulėja, tačiau apie 40 proc. VVĮ vis dar stokoja ambicijos, nustatant siektinas rodiklių reikšmes, tokiu būdu „apsidraudžiant“ dėl įvykdymo. Tokias tendencijas rodo naujausias Valdymo koordinavimo centro (VKC) atliktas VVĮ strateginių veiklos planų įgyvendinimo vertinimas.

Reklama

VKC jau antrus metus iš eilės vertina ilgalaikių finansinių VVĮ akcininko lūkesčių ir specializuotų trumpalaikių finansinių bei nefinansinių rodiklių įgyvendinimą, kurie nustatyti vadovaujantis 2022 metais įdiegta nauja veiklos matavimo rodiklių koncepcija.

Kaip pastebi VKC direktorius Vidas Danielius, pernai nefinansiniai tikslai ir uždaviniai išliko dominuojantys bendrame strateginių tikslų bei uždavinių žemėlapyje, nors sveikintina, kad per pastaruosius penkerius metus proporcija kiek pakito.

Pasak jo, jei 2019 metais VVĮ strateginiuose veiklos planuose finansiniai rodikliai nesiekė nei 24 proc., o 2022 metais siekė 29 proc., tai 2023 metais jau sudarė 33 proc.

„2023 metais buvo tinkamai vykdoma 73,6 proc. finansinių bei 79,3 proc. nefinansinių tikslų ir uždavinių“, – pažymi V. Danielius.

VKC direktorius priduria, kad visos VVĮ pernai vidutiniškai kėlėsi po 29 rodiklius, tačiau atkreipia dėmesį, kad žemiausia ir aukščiausia ribos labai skiriasi: minimalus rodiklių skaičius – 10, didžiausias – 106. Mažiausiai siektinų tikslų pernai sau kėlėsi UAB „Lietuvos monetų kalykla“ (viso – 10),o daugiausiai tikslų ir uždavinių fiksavo AB „Lietuvos geležinkeliai“ įmonių grupė – viso 106.

Tai, pasak V. Danieliaus parodo, kad dalies VVĮ strateginių tikslų ir uždavinių žemėlapių ir rodiklių nustatymo praktika ženkliai skiriasi bei, kad strateginių tikslų ir uždavinių žemėlapis apkraunamas vienkartiniais bei „rutinininiais” uždaviniais, kurie negali būti laikomi strateginiais.

Nors daugumai VVĮ 2023 metais geresnius veiklos rezultatus lėmė susistabilizavusios energetinių išteklių kainos, tačiau visus 3 (pelningumo, optimalios kapitalo struktūros ir dividendų/ pelno įmokų ) Lietuvos Respublikos Vyriausybės iškeltus ilgalaikius finansinius tikslus, vertinant tarpinius 2022-2023 metų rezultatus, pavyko įgyvendinti mažiau nei pusei VVĮ. UAB „Toksika“, VĮ Ignalinos atominė elektrinė, AB „Ignitis grupė“, AB „KN Energies“, AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, AB „Smiltynės perkėla“, AB „Detonas“ bei VĮ Turto bankas įvykdė visus tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės iškeltus finansinius tikslus, tiek su VKC suderintus specializuotus rodiklius.

Energetikos sektoriaus įmonės finansinę savo strategijų dalį vykdė 94 proc., kai 2022 m. – vos 65 proc. Nefinansinių rodiklių įgyvendinimas išliko 85 proc. lygmenyje, kaip ir 2022 metais.

Tuo tarpu susisiekimo sektoriaus VVĮ tinkamai įgyvendino 86 proc. finansinių rodiklių, kai 2022 m. ši proporcija siekė 76 proc. Nefinansinių tikslų ir uždavinių įvykdymo dalis augo 2 proc. punktais – iki 85 proc.

Prasčiausiai atrodė žemės ūkio sektoriaus strategijų įgyvendinimo rezultatai: 2023 metais šio sektoriaus įmonės vykdė vos 49 proc. finansinių tikslų bei uždavinių ir 63 proc. – nefinansinių. Absoliučiai nei vieno finansinio tikslo nepasiekė, o nefinansinių vykdė tik pusę UAB „Lietuvos žirgynas“, nors ir ankstesniais metais finansinės strategijos dalies įgyvendinimas buvo itin žemas ir siekė 33 proc.

Nepaisant įvykdytų tikslų ir uždavinių, VKC direktorius V. Danielius atkreipia dėmesį, kad nemažoje dalyje VVĮ pastebima galima ambicijos stoka, planuojant ir teikiant tvirtinimui rodiklius. Mat yra daug VVĮ, kurios viršijo savo nusistatytus finansinius rodiklius daugiau, nei 150 proc.

Pavyzdžiui, „AB „Lietuvos paštas“ laikėsi griežtos pozicijos, jog 2023 m. nuosavo kapitalo grąža ROE bus apie 2 proc., tačiau faktiškai uždirbo 13,9 proc.

Toks, itin ženklus finansinių rodiklių viršijimas įmonėse ir demonstruoja galimai pernelyg atsargų rodiklių planavimą“, – sako jis bei priduria, kad VVĮ atsakingiems kolegialiems valdymo organams reikėtų užtikrinti, jog siektinos rodiklių vertės būtų ambicingos, t. y. skatinti planuoti ne „žemiausia riba“, kuri beveik užtikrintai būtų pasiekta, o keltis aukštesnius tikslus.

Valdymo koordinavimo centro parengtos išvados bei rekomendacijos dėl VVĮ strateginio planavimo ir siektinų rodiklių įgyvendinimo yra pateiktos Vyriausybei.