Kai akcininkas tampa konkurentu: kaip apsaugoti verslą?

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje daugiau kaip 28 tūkst. bendrovių turi bent du akcininkus. Kartu vystydami verslą partneriai dalijasi ne tik kapitalu, bet ir jautria informacija apie klientus, tiekėjus, darbuotojus bei veiklos modelį. Todėl vieno akcininko sprendimas pradėti konkuruojančią veiklą gali tapti rimtu išbandymu verslui ar jo dalyviams.

Reklama

„Pats analogišką veiklą vykdančios bendrovės įkūrimas savaime nėra neteisėtas. Pirmiausia reikia įvertinti, ar akcininką saisto sutartis, kurioje numatyta nekonkuravimo pareiga. Jeigu tokio susitarimo nėra arba jis nedraudžia įkurti ar dalyvauti konkuruojančio verslo veikloje, vien akcininko statusas paprastai savaime neužkerta tam kelio. Vis dėlto net ir tokiu atveju bendrovės akcininkas negali pažeisti Konkurencijos įstatyme įtvirtinto nesąžiningos konkurencijos draudimo“, – teigia advokatų kontoros „CEE Attorneys“ advokatas Mindaugas Justinas Pupka.

Ekspertas papildo, kad atskiras vertinimas reikalingas, kai akcininkas kartu yra bendrovės vadovas ar valdybos narys. Valdymo organų narius saisto įstatyme nustatytos fiduciarinės pareigos – be kita ko, pareiga veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliems bendrovei, saugoti konfidencialią informaciją ir vengti interesų konflikto. Todėl jų konkuruojanti veikla gali būti vertinama ne tik pagal sutartinius ribojimus ir nesąžiningos konkurencijos taisykles, bet ir pagal šias pareigas.

Kada konkurencija tampa nesąžininga

Nesąžiningos konkurencijos draudimas galioja ir nesant atskiro šalių susitarimo. Tačiau sutartimi akcininkai gali nustatyti platesnius ir konkretesnius konkuravimo ribojimus, pavyzdžiui, draudimą tam tikrą laiką steigti, valdyti ar kitaip dalyvauti konkuruojančiame versle.

Tačiau net ir nesant nekonkuravimo susitarimo draudžiami nesąžiningi veiksmai – pavyzdžiui, neteisėtas komercinių paslapčių naudojimas, aktyvus darbuotojų viliojimas ar klientų ir vartotojų klaidinimas.

Ką verta numatyti sutartyje

Anot M. J. Pupkos, pirmiausia, nekonkuravimo sąlygos turi būti aiškios ir proporcingos: sutartyje verta apibrėžti, kokia veikla draudžiama, kokioje teritorijoje ir kiek laiko galioja ribojimai bei kokios taikomos išimtys.

Jeigu akcininkas kartu yra bendrovės darbuotojas ir nekonkuravimo įsipareigojimas nustatomas darbo santykių kontekste, reikia įvertinti ir Darbo kodekse nekonkuravimo susitarimams nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Komercinių paslapčių apsaugai neužtenka sutartyje informaciją tiesiog pavadinti slapta – bendrovė turi ją realiai saugoti, taip pat tokia informacija turi būti komerciškai vertinga. Sutartyje verta apibrėžti saugomos informacijos kategorijas ir draudžiamus veiksmus, pavyzdžiui, jog draudžiama ją perduoti tretiesiems asmenims, persisiųsti į asmeninį el. paštą ar kopijuoti į asmeninį įrenginį.

Komercinės paslaptys saugomos ir nesant atskiro konfidencialumo susitarimo. Vis dėlto atskiras susitarimas gali sustiprinti praktinę tokios informacijos apsaugą.

„Antra, sutartyje verta numatyti konkrečias sankcijas už jos pažeidimą, pavyzdžiui, konkretaus dydžio netesybas (baudą) už aiškiai apibrėžtą pažeidimą. Jų dydis turėtų būti pagrįstas ir proporcingas, nes neprotingai dideles netesybas teismas turi teisę sumažinti. Kartu sutartimi verta aptarti ir nuostolių atlyginimo tvarką.

Sutartyje taip pat gali būti numatytas sutartinis mechanizmas, pagal kurį esminį įsipareigojimą pažeidęs akcininkas privalėtų perleisti savo akcijas kitam akcininkui ar kitam sutartyje numatytam asmeniui. Visgi tokio pobūdžio susitarimų įgyvendinimas praktikoje gali būti komplikuotas. Todėl daugeliu atvejų paprastesnis atsakomybės mechanizmas yra aiškiai apibrėžtos netesybos“, – sako advokatas.

Kokių veiksmų imtis įtarus nesąžiningą konkurenciją

Kilus įtarimų dėl nesąžiningos konkurencijos, svarbu kuo anksčiau ir teisėtai rinkti nesąžiningą konkurenciją grindžiančius įrodymus – susirašinėjimą, dokumentus ir kitus duomenis. Visgi tai darant svarbu nepažeisti komunikacijos slaptumo, asmens duomenų apsaugos ir kitų asmens teisių.

Kaip teigia ekspertas, svarbūs gali būti ir bendrovės IT sistemų žurnalai, rodantys neįprastą failų atsisiuntimą, kopijavimą ar persiuntimą. Tokių žurnalų turinys gali rodyti neįprastai didelės apimties failų atsisiuntimą, kopijavimą ar persiuntimą į asmeninę paskyrą ar įrenginį. Kartu su kitais duomenimis tai gali būti reikšmingas įrodymas vertinant galimą neteisėtą konfidencialios informacijos ar komercinių paslapčių gavimą, naudojimą ar atskleidimą.

Kadangi nesąžiningos konkurencijos ginčuose tiesioginių įrodymų dažnai nėra, reikšminga gali būti ir kelių tarpusavyje susijusių netiesioginių įrodymų visuma.

„Norint skubiai sustabdyti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, vienas pirmųjų žingsnių gali būti pretenzija, tačiau prieš ją siunčiant verta įvertinti, ar verslo partnerio įspėjimas nesudarys galimybės sunaikinti įrodymus ar padidinti žalą.

Jeigu pažeidimo nepavyksta sustabdyti ne teismo tvarka, nukentėjęs akcininkas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus bei atlyginti žalą“, – pabrėžia Mindaugas Justinas Pupka.

Advokatas tęsia, kad nesąžiningos konkurencijos ginčų nagrinėjimas teisme gali užtrukti. Todėl, kreipiantis į teismą, galima prašyti taikyti ir laikinąsias apsaugos priemones, kurios padėtų laikinai stabilizuoti situaciją. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis, jeigu yra tam būtinos procesinės sąlygos, gali būti laikinai uždrausti konkretūs ginčijami veiksmai – pavyzdžiui, aktyvus bendrovės darbuotojų viliojimas ar ginčo objektu esančios informacijos naudojimas.

Verslo partnerio konkurencijos ne visada galima išvengti. Vis dėlto aiškūs ir proporcingi sutartiniai ribojimai, realiai taikomos komercinių paslapčių apsaugos priemonės ir teisėtai bei laiku surinkti įrodymai gerokai sustiprina bendrovės galimybes apginti savo interesus kilus ginčui.