Kaip Lietuvos ekonomika priklauso nuo biotechnologijų sektoriaus?

Lietuva pagal vienaragių skaičių milijonui gyventojų jau prilygsta JAV, Izraeliui ar Estijai. Spartus biotechnologijų sektoriaus augimas signalizuoja, kad vienaragių gretas gali papildyti būtent šios srities verslas. Valstybė deda dideles pastangas, kad iki 2030 metų gyvybės mokslų sektoriaus sukuriama pridėtinės vertės dalis nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) padidėtų iki 5 procentų. Prie šio tikslo aktyviai prisideda Inovacijų agentūra, asociacija „LithuaniaBio“ ir visa ekosistema.

Reklama

Lietuva turi Gyvybės mokslų sektoriaus kelrodį, kuriame numatyti sisteminiai pokyčiai, leisiantys mūsų šaliai tapti viena iš palankiausių vietų gyvybės mokslų tyrimams Europoje. Tačiau tam, kad pasiektume užsibrėžtus tikslus, reikia glaudaus mokslo ir verslo bendradarbiavimo bei aktyvių veiksmų pritraukiant ES investicijas.

Nauda skaičiuojama kartais

Asociacijos „LithuaniaBio“ prezidentas Tomas Andrejauskas teigia, kad nauda, kurią valstybė gauna iš gyvybės mokslų sektoriaus, skaičiuojama kartais. „Sektorius strategiškai turi didžiulį potencialą ir valstybei labai apsimoka, nes čia kuriami pažangūs ir itin brangūs produktai, kurių didžioji dalis yra eksportuojama. Maža to, viena iš Lietuvos gyvybės mokslų įmonių „Thermo Fisher Scientific“ yra ir didžiausia pelno mokesčio mokėtoja šalyje“, – teigia T. Andrejauskas.

Asociacijos duomenimis, apie 90 proc. lietuviškos biotechnologijų produkcijos yra eksportuojama į daugiau nei 100 pasaulio valstybių. Didžiausios Lietuvos sektoriaus biotechnologijų produkcijos eksporto rinkos yra JAV (29 proc.), Vokietija (14 proc.) ir Jungtinė Karalystė (4,7 proc.). Pagrindiniai eksporto produktai – vakcinų ir vaistų komponentai, tačiau šiuo metu vis sparčiau vystomas paslaugų eksportas – užsienio partnerių užsakymu atliekami klinikiniai ir ikiklinikiniai tyrimai, vystomi genų terapijos ir genų inžinerijos produktai, vykdoma metabolinė inžinerija ir kitos sritys.

Šiuo metu Vilniuje veikiantis Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centras yra didžiausias viešasis tyrimų centras regione, kuriame atliekami įvairūs biotechnologijų fundamentiniai ir taikomieji tyrimai ir kurio užsakovai – kiti mokslinių tyrimų centrai ir įvairios laboratorijos. Pirmojo ir vienintelio Genų terapijos centro Baltijos šalyse viziją „Bio City“ jau įgyvendina prof. Valdas Bumelis, tačiau, kaip pripažįsta T. Andrejauskas, daugelis dabartinių pasiekimų yra ilgamečių Lietuvos biotechnologijų tyrimų plėtros rezultatas.

„Mums reikia suprasti, kad visa tai, ką turime gyvybės mokslų srityje, buvo kuriama ir statoma 50 metų, buvo sukurtos reikiamos kompetencijos, infrastruktūra, pagaliau ir technologijos, kurios buvo sėkmingai komercializuotos ir pritrauktas stambus kapitalas. Nors šiuo metu ir turime stiprių šios srities startuolių, visa tai neįvyksta per naktį, nes sukurti inovaciją, ją komercializuoti pagal reguliacinius reikalavimus užima ne vienerius metus“, – pasakoja T. Andrejauskas.

Jo teigimu, potencialius privačius investuotojus dažnai atbaido ne tik ilgas atsiperkamumas, bet papildomos investicijos, kurių reikia tam, kad inovacija atitiktų Europos Sąjungos ar JAV reguliacinius reikalavimus. „Dėl šios priežasties valstybės dalyvavimas pritraukiant kapitalą, teikiant garantijas, lengvatas, o taip pat – pastangos lengvinant reguliavimą yra itin reikšmingos“, – sako T. Andrejauskas.

Mokslas turi virsti verslu

Šiuo metu Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus įmonių pajamos per metus siekia apie 2,6 mlrd. eurų, o sukuriama pridėtinė vertė sudaro apie 2,6 proc. Lietuvos BVP. Sektoriuje iš viso dirba daugiau kaip 4000 specialistų. Naujausios pritrauktos investicijos: „Flo Health“ – 200 mln. JAV dolerių, „BioMatter Design“ ir „Sentante“ – po 6,5 mln. JAV dolerių, „Atrandi Biosciences“ – 4,8 mln., „Oxipit“ – 3,8 mln. JAV dolerių.

„Mūsų bendras tikslas, kad iki 2030 metų Lietuva taptų viena iš lyderiaujančių regiono šalių biotechnologijų srityje. Tam tikslui Inovacijų agentūra padeda pritraukti investicijų iš ES fondų, organizuoja tarptautinius verslo forumus bei renginius, suteikiančius galimybes Lietuvos įmonėms plėtoti partnerystes ir megzti naudingus ryšius“, – teigia Jekaterina Kalinienė, Inovacijų agentūros „BioTech Lab“ skyriaus vadovė.

Pasak jos, vienas iš sėkmingiausių šių metų projektų – startuolis „Genomika” sulaukė daugiau nei 5 mln. eurų investicijų. Genetikos entuziastai iš Lietuvos jau spėjo pagarsėti visame pasaulyje – dėmesį į save įmonė atkreipė į DNR molekulę įrašę Lietuvos himną, o vėliau – įkėlę 196 žymiausias M. K. Čiurlionio darbų nuotraukas. Sulaukusi investuotojų pasitikėjimo ir Inovacijų agentūros palaikymo, „Genomika“ šiandien toliau diegia genų inovacijas ir teikia paslaugas vis platesniam klientų ratui.

„Sveikatos mokslų inovacijos yra itin svarbios, nes jos leidžia kurti naujus vaistus, diagnostikos metodus, didinti gydymo efektyvumą ir pagerinti žmonių gyvenimo kokybę. Kartu kuriamos naujos darbo vietos, pritraukiamos investicijos, didinamas eksportas ir mokami mokesčiai valstybei“, – sako J. Kalinienė.

Pasak jos, agentūros organizuojamos inovacijų skatinimo priemonės, tokios kaip „InoPažanga“, „InoBranda“ ar šiuo metu paskelbtas „InoStartas“ taip pat prisideda prie gyvybės mokslų inovacijų komercializavimo, tačiau to nepakanka. „Valstybės mastu turime daugiau kalbėti, kaip skatinti gyvybės mokslų sektoriaus plėtrą, pasitelkiant sudėtingas finansines priemones, kurios leistų gerinti mokslinių tyrimų bazę, inovacijų infrastruktūrą, kurti biotechnologijų inkubatorius ir akceleratorius. Mokslas turi virsti verslu, tačiau šioje srityje proveržis pasiekiamas, kai investuojama dešimtmečiais“, – teigia J. Kalinienė.