Krizės versle: ne tik dėl priešo už vartų

Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento direktorius

Reklama

Šiuolaikinėje verslo aplinkoje rizikos yra ta veiklos dedamoji, kurios neįmanoma ignoruoti. Visgi kaip rodo draudikų praktika, nemažos dalies įmonių veikloje sistemingas rizikų valdymas neretai lieka antrame plane. Tai gali ne tik sutrikdyti įmonės veiklos procesus, bet ir kelti grėsmę jos tęstinumui. 

Turėdami nemenką įdirbį rizikų identifikavimo ir žalų kompensavimo srityje, pastebime, kad šalies verslo krizes dažniausiai lemia ne išorės veiksniai, o vidinių tvarkų ir procedūrų spragos. Dažniausiai − neadekvatus rizikų vertinimas, strateginio planavimo stoka bei nepakankamos saugumo priemonės.

Kintančios rizikų tendencijos 

Europos vidaus audito konfederacijos (ECIIA) ataskaitoje „Risk in Focus 2025“ buvo apibendrintos vyriausiųjų Europos šalių audito vadovų įžvalgos, analizuojant pagrindines rizikas, su kuriomis pastaruoju metu susiduria įvairios įmonės.

Remiantis ataskaita, rizikų reitinge labiausiai pakilo skaitmeniniai trikdžiai, naujos technologijos ir dirbtinis intelektas (DI) – pastarasis iš 6-osios vietos šoktelėjo į 4-ąją. Prognozuojama, kad DI keliamos rizikos tik stiprės ir per ketverius metus pasieks 2-ąją poziciją.

Kokia rizika išskiriama, kaip didžiausia grėsmė verslams? Tai − kibernetinis saugumas, kuris ir toliau išlieka didžiausia rizika, kurią įvardijo didžioji dalis respondentų (83 proc.). Žmogiškasis kapitalas, įvairovė ir talentų valdymas bei jų išlaikymas trečius metus iš eilės užima 2-antrąją vietą (52 proc.). Makroekonominis ir geopolitinis neapibrėžtumas, kuris praėjusiais metais buvo 3-iojoje vietoje, nukrito į 5-ąją (39 proc.). Telekomunikacijų sektoriaus rizikos – nuo povandeninių kabelių saugumo iki talentų išlaikymo

Šis rizikų žemėlapis aiškiai parodo, kad įmonėms būtina nuolat stebėti kintančias rizikų tendencijas ir prie jų adaptuotis, nes globalios verslo aplinkos pokyčiai, technologijų pažanga ir griežtėjantys reguliavimai tiesiogiai veikia organizacijų sėkmę ir konkurencingumą.

Efektyvus rizikų valdymas – kompleksinis

Reklama

Įdomu palyginti, kokias didžiausias rizikas išskiria mūsų šalies įmonės. „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas* atskleidė, kad smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonės, kaip pagrindines rizikas, įvardija konkurenciją, darbuotojų klaidas, darbo užmokesčio augimą ir darbuotojų sveikatą bei gerovę.

Lyginant su identiško tyrimo 2023 m. rezultatais, išaugo dėmesys tokiai rizikai, kaip įstatymų ir mokesčių sistemos kaita, kurios aktualumas padidėjo nuo 8 iki 17 proc. Šiais metais įmonės taip pat paminėjo botus, virusus ir kibernetines atakas (5 proc.).

Pagrindine verslų rizikos valdymo priemone ir toliau išlieka privalomasis draudimas, tačiau sumažėjo investicijos į darbuotojų saugos mokymus, fizinio turto apsaugą bei apsaugos darbuotojų samdymą. Tai rodo, jog smulkūs bei vidutiniai verslai atveria terpę saugumo spragoms.

Verslams gyvybiškai svarbu taikyti kompleksinį požiūrį, apimantį finansinį atsparumą, operacinį lankstumą ir gebėjimą iš anksto identifikuoti galimas grėsmes bei joms pasiruošti. Nepaisant to, jog draudimas išlieka vienu svarbiausių elementų rizikoms valdyti, įmonėms patariama aktyviau investuoti į rizikų valdymo strategijas, kurios leistų ne tik reaguoti į krizę, bet ir užkirsti kelią jai atsirasti.

Verta akcentuoti, kad tai ypač aktualu smulkiesiems bei vidutiniams verslams – jie dėl ribotų resursų yra labiau pažeidžiami įvairioms grėsmėms. Nepalanki aplinkybių seka ar nutikęs kritinis incidentas gali rimtai supurtyti jų veiklos tęstinumą.  JAV kelia Juodosios jūros bangą

Geresnė situacija – 3 metų perspektyvoje

Mažos ir vidutinės šalies įmonės per artimiausius 3 metus planuoja pasitelkti daugiau rizikos valdymo priemonių, nei jos planavo 2023 m., ir tai yra sveikintinas požiūris.

Visų pirma, ketinama naudotis daugiau nei vienu draudimu, diegti naujausius IT sprendimus, kaupti finansines atsargas nenumatytiems atvejams. Be to, norima daugiau pasitelkti teisininkų paslaugas, taip pat naudotis įvairiomis finansinėmis priemonėmis.

Rizikų valdyme svarbu pabrėžti, kad nesvarbu, koks verslo dydis bebūtų, kiekvienam gali kilti įvairių grėsmių: nuo įsižiebusio gaisro, kaimyninių patalpų užliejimo iki kritinės žmogiškosios klaidos ir produktų ar paslaugų sukeltų žalų klientams. „Telia“ savo darbuotojus mokysis gaminti dronus

„Lietuvos draudimo“ užsakymu KOG institutas atliko Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tyrimą apie verslo rizikas ir jų valdymą. Buvo apklausti daugiau nei 400 profesionalų iš smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, kuriose darbuotojų skaičius neviršija 250 darbuotojų.