Krovinių pervežimas brango dešimtadaliu, bet vežėjų pelnas gali būti nematomas

2026 m. antrąjį ketvirtį momentinių krovinių pervežimų kainos Europoje, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, pakilo maždaug 11 proc., o ilgalaikėmis sutartimis vykdomų pervežimų įkainiai – apie 5,6 proc., rodo naujausia Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) apžvalga. Vis tik ekspertai pastebi, kad nors tarifų didėjimas gali atrodyti kaip palanki žinia, yra ir kita medalio pusė. Kainų augimą lydi didesnės veiklos sąnaudos, todėl didesnio įmonių pelno gali nesimatyti. Jį lemia ne vien išsiderėti tarifai, bet ir tai, ar pavyksta išvengti išlaidų, kurios tą papildomą uždarbį greitai „suvalgo“. Pokyčiai, susiję su taikomais tarifais, ypač aktualūs Lietuvos gamintojams, prekybininkams bei eksportuotojams. Brangstant žaliavų tiekimui ir produkcijos pristatymui, jiems tenka spręsti, kokią papildomų sąnaudų dalį prisiimti, o kokią įtraukti į prekių kainas. Todėl efektyvesnis vežėjų darbas svarbus visai tiekimo grandinei.

Reklama

Didesnė reiso kaina ir didesnis pelnas – ne tas pats

Kaip pastebi „Fleethand“ vadovas Tomas Sergadejevas, remiantis Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato Savaitinio naftos biuletenio skelbiamų savaitinių duomenų vidurkiu, 2026 m. antrąjį ketvirtį dyzelinas Europos Sąjungoje vidutiniškai kainavo 1,91 Eur už litrą. Tai buvo 12 proc. daugiau nei pirmąjį metų ketvirtį. Tuo tarpu 2026 m. trečiąjį ketvirtį dyzelinas Europos Sąjungoje jau vidutiniškai kainavo apie 2,03 Eur už litrą – maždaug 6,5 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį. „Vien kuro brangimas parodo, kodėl didesnės pajamos už reisą dar negarantuoja geresnio rezultato. Be to, sąnaudų ir tarifų pokyčiai nebūtinai sutampa laike. Momentinių pervežimų rinkoje vežėjas gali greičiau atsižvelgti į pasikeitusias išlaidas derėdamasis dėl naujo užsakymo. Ilgalaikių sutarčių įkainiai persiderami rečiau, todėl bent dalį išaugusių sąnaudų kurį laiką gali tekti padengti pačiai įmonei”, – sako jis.

Pelningiausias kilometras – tas, kurio nereikėjo nuvažiuoti

Dyzelino kainos ar kelių mokesčių verslai savaime nepakeis. O dar svarbiau, pasak eksperto, kad ir toliau didesniais tarifais apkrovus gamintojus ar prekybinikus, kone brangiausiai dėl to sumokėtų galutinis vartotojas. Tad siekiant balanso, vežėjams logiška skirti daugiau dėmesio sprendimams, kurie priimami dar prieš vilkikui išvažiuojant: kaip suderinti du užsakymus, kur numatyti poilsį ar kur pilti kurą. „Jeigu vilkikas po iškrovimo nuvažiuoja 150 kilometrų be krovinio, kelias valandas laukia kito užsakymo ar daro lankstą iki pigesnės degalinės, keli papildomi procentai prie tarifo gali nepadengti šių išlaidų.  Tuo tarpu vieno vilkiko mastu išvengtas lankstas ar sutaupyta valanda jau gali atrodyti laimėjimas. Jeigu parke yra 50 ar net 100 vilkikų, kasdien pasikartojančios išlaidos jau sudaro reikšmingą sumą. Todėl jų mažinimas turėtų būti tokia pat nuosekli darbo dalis kaip derybos dėl tarifų”, – įsitikinęs T. Sergadejevas.

Siekiant pelningumo, auga vadybininko sprendimų svarba

IRU duomenimis, Europoje neužpildyta apie 500 tūkst. sunkvežimių vairuotojų darbo vietų, o daugiau nei 60 proc. vežėjų šį trūkumą laiko svarbiausiu savo veiklos iššūkiu. Tad jau kurį laiką aišku, jog tokiomis sąlygomis pelningesnė vežėjų ir nuo jų prikalusomų verslų veikla negali remtis vien naujų vilkikų įsigijimu. „Fleethand“ vadovo manymu, pirmiausia šiandien verta įvertinti, kiek daugiau darbo galima atlikti su turima komanda ir transportu. Pavyzdžiui, atsižvelgti į tai, kaip sklandžiai transporto vadybininkui sekasi suderinti vilkiko vietą, vairuotojo darbo ir poilsio laiką, pakrovimo terminus bei kitus užsakymus.  „Jei prieš priimdamas sprendimą vadybininkas turi skambinti keliems vairuotojams, tikrinti skirtingas lenteles ir ieškoti dokumentų, mažiau laiko lieka alternatyvoms palyginti. Tuo tarpu, kai ši informacija susieta vienoje vietoje, jau galima greičiau įvertinti, kuriam vilkikui naujas krovinys tinkamiausias ir kaip suplanuoti reisą su mažiau tuščio važiavimo. Taip vadybininkas daugiau laiko gali skirti sprendimams, nuo kurių priklauso užsakymo pelningumas”, – teigia T. Sergadejevas.

Svarbiausia – ne kiek pakeliame tarifą, o kiek uždirbame

Ekspertas įsitkinęs – augantis tarifas vežėjams gali kompensuoti didesnius kaštus. Tačiau tik einamuoju momentu ir toli gražu nėra esminis faktorius siekiant įmonėms dirbti pelningai.
„Kai aplinka nestabili, o tikslas yra dirbti pelningai, artimiausiais metais svarbiausias klausimas gali būti ne „kiek pakėlėme tarifą?“, o „kiek sumažinome tuščių kilometrų, laukimo ir nereikalingų išlaidų?“. Būtent čia šiandien ir slypi didžiausias rezervas vežėjų pelningumui bei tuo pačiu sklandžiai Lietuvos gamintojų, prekybininkų bei eksportuotojų veiklai”, – sako jis.