Lietuva laiku neįgyvendino ES PVM direktyvos pakeitimų: Kaip tai paveiks verslą?

Lietuva laiku neįgyvendino 2020 m. Europos Sąjungos (ES) priimtų PVM direktyvos pakeitimų, kurie buvo skirti smulkaus verslo schemos (SVS) taikymui ir virtualiai teikiamų paslaugų apmokestinimo vietos nustatymui. Šie pakeitimai, kuriuos visos ES valstybės narės turėjo įtraukti į savo nacionalinę teisę ir pradėti taikyti nuo 2025 m. sausio 1 d., Lietuvoje dar nėra įsigalioję.

Reklama

Dauguma ES šalių šiuos pakeitimus priėmė dar 2024 m., tačiau Lietuvoje planuotas PVM įstatymo pakeitimo projektas, apie kurį rudenį diskutuota viešojoje erdvėje, iki šiol nėra patvirtintas. „Tai yra pirmas kartas nuo Lietuvos įstojimo į ES, kai šalis laiku neįgyvendina privalomų PVM direktyvos nuostatų”, – pabrėžia Lietuvos Mokesčių Konsultantų asociacijos valdybos narė, UAB KJA Consulting vadovė – PVM konsultantė Karolina Jogminaitė – Matačienė.

PVM direktyvos pakeitimų tikslas – palengvinti smulkaus verslo veiklą bendroje ES rinkoje, sumažinti administracinę naštą ir užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas tarp ES valstybių narių smulkiųjų verslininkų. Pagal pakeitimus, smulkieji verslininkai, parduodantys prekes ar paslaugas kitose ES šalyse, galėtų naudotis SVS, jei jų pajamos neviršija tose šalyse nustatytos ribos ir bendros 100 000 eurų ribos visoje ES.

Tačiau Lietuvai laiku nepriėmus šių pakeitimų, Lietuvos smulkusis verslas kol kas neturi galimybės naudotis SVS kitose ES valstybėse narėse. „Ši situacija reiškia skirtingas konkurencijos sąlygas: kitų ES šalių smulkieji verslininkai gali išvengti PVM registracijos ir mokėjimo kitose valstybėse, o Lietuvos verslininkai neturi tokios privilegijos”, – atkreipia dėmesį K. Jogminaitė – Matačienė.

Kitas svarbus PVM direktyvos pakeitimas susijęs su virtualių paslaugų apmokestinimu. Nuo 2025 m. sausio 1 d. visos ES šalys turi apmokestinti tokias paslaugas, kaip virtualūs renginiai, online mokymai, webinarai ir pan., pagal paslaugų pirkėjo (galutinio vartotojo -pvz., fizinio asmens) gyvenamosios vietos PVM taisykles.

Lietuvai laiku neįgyvendinus šių nuostatų, susidaro dvigubo apmokestinimo rizika. Pavyzdžiui, Lietuvos įmonės, teikiančios virtualias mokymo ar renginių paslaugas fiziniams asmenims kitose ES šalyse, gali susidurti su situacija, kad jų paslaugai PVM bus taikomas tiek Lietuvoje, tiek ir pirkėjo gyvenamosios vietos valstybėje. Tokia dvigubo apmokestinimo praktika ne tik prieštarauja bendriesiems PVM taikymo principams, bet ir sukuria papildomą administracinę bei finansinę naštą verslui. Asmenys, susidūrę su dvigubu apmokestinimu, galėtų bandyti ginti savo teises remdamiesi tuo, kad Lietuva laiku neįvykdė privalomų ES teisės aktų pakeitimų.

„Taigi, nors planuoti PVM įstatymo pakeitimai Lietuvoje kol kas nepriimti, tai nereiškia, kad verslas nepatirs pokyčių. Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuva gali susidurti su ES teisės nesuderinamumo problemomis, kurios ne tik mažins Lietuvos smulkaus verslo konkurencingumą, bet ir sudarys teisinį neapibrėžtumą”, – įspėja LMKA valdybos narė.

Vis tik, nežiūrint į tai, kad šiandien pakeitimų neturime, Lietuvos verslas turėtų ruoštis, kad PVM įstatymas anksčiau ar vėliau bus keičiamas ir, kad SVS ir virtualių paslaugų apmokestinimo pakeitimai neišvengiamai bus įgyvendinti. Lietuva, nors ir vėluodama, turės įgyvendinti privalomus ES PVM direktyvos pakeitimus. O esminis klausimas šiandien – kam ir kiek šis vėlavimas kainuos.