Ekspertų perspėjimas: kodėl delsti su sniego valymu po pūgos nevalia?

Sniego pagailėjusi žiema žmonėms pagaliau suteikė progą į rankas imti kastuvus bei gerokai padirbėti. Iškritus sniegui padaugėjo raiščių patempimų, išnirimų ir galūnių traumų. Gydytojas sako, kad sniego kasimas ir valymas yra naudingas sportas, tačiau pavojingas tiems, kurie stokoja fizinio aktyvumo bei kelia sniegą netausodami sveikatos. Vairuotojai turėtų suskubti ruoštis žiemai

Reklama

Sniego kasimas – tik po apšilimo

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Viktorija Katilienė atkreipia dėmesį, kad dažniausi susižalojimai kasant sniegą – tai kaulų ir sąnarių traumos bei minkštųjų audinių pažeidimai. „Per žiemos šventes žmonės mažiau judėjo, daugiau laiko leido namuose, o pastarosiomis dienomis prisnigus teko imtis darbo. Po snygio ar plikledžio dažnai sulaukiame staigesnio įvairių susižeidimų augimo. Dažniausi – sausgyslių, raiščių ir raumenų patempimai bei plyšimai“, – kalba V. Katilienė. Viena iš keisčiausių verslo idėjų – sniegas, parduodamas dėžėse

Draudimo bendrovės duomenys rodo, kad neatsargiai kasant sniegą patiriamos nugaros traumos ir rankų raiščių bei raumenų patempimai. Draudikė įspėja, kad siekiant prireikus nusikasti sniegą nuo stogų, reikia imtis visų atsargumo priemonių. „Nuo sutapdinto, plokščio stogo galima sniegą nusikasti pačiam. Imantis visų saugumo priemonių, galima nusivalyti ir šlaitinį stogą. Tačiau, jei nežinote, kaip teisingai valyti sniegą nuo šlaitinio stogo, geriau šį darbą patikėkite tai profesionalams. Nuslydus nuo stogo, patempimu jau neatsipirksite“, – sako draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė.

Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja” gydytojo ortopedo traumatologo Vaidoto Stirbio, sniego kasimas savaime nėra žalingas sveikatai. „Ši veikla yra sportas, o prieš kiekvieną sporto treniruotę reikalingas geras apšilimas. Todėl kasant sniegą itin svarbu neskubėti, fizinį krūvį didinti palaipsniui, esant poreikiui, pailsėti, daryti pertraukas ir nepervargti”, – sako V. Stirbys. Verslai raginami atsinaujinti kasos aparatus

Jo teigimu, jei sniegas kasamas paskubomis, nesutelkiant dėmesio į procesą, šį darbą gali lydėti pačios įvairiausios traumos. „Kasant sniegą svarbu nepasitempti raiščių ir raumenų, o esant vėjuotam orui – neperšalti. Sudrėkus avalynei ar esant žemai oro temperatūrai atsiranda pavojus nušalti pėdas. Be to, svarbu žinoti, kad sniegas yra lengvesnis iškart po pūgos, o vėliau, atšilus orui jis sunkėja, todėl į tai taip pat reikėtų atsižvelgti atkasant kiemą ar automobilius”, – kalba gydytojas ortopedas traumatologas.

Traumos vietą šildyti ar šaldyti

Pasak V. Stirbio, žmonės neretai klausia, kaip elgtis įvykus traumai: ar reikia šaldyti, ar šildyti pažeistą vietą. „Sumušimo atveju, tarp kaulo ir kieto daikto papuola minkštieji audiniai, juose pratrūksta nedidelė kraujagyslė ir iš jos į audinius kraujuoja. Tuomet reikėtų šaldyti tą vietą. Kai žmogui šalta, jis būna susitraukęs, susigūžęs. Taip ir kraujagyslės šaltyje susitraukia, nustoja kraujuoti, toje vietoje mažėja tinimas, mažesnės būna poodinės kraujosrūvos, o skausmas aprimsta“, – pasakoja gydytojas. Slidūs paviršiai – išbandymas visais metų laikais

Esant tinimui, pasak V. Stirbio, svarbu nepamiršti elastinio binto. „Jis apspaudžia sutinusią vietą, todėl ją mažiau skauda ir greičiau atslūgsta tinimas. Patinusią vietą patariama bandažuoti 1-2 ar net 3 savaites. O šildyti galima, pavyzdžiui, esant sąnario uždegimui. Šildant gerėja mikrocirkuliacija, greitėja medžiagų apykaita, rimsta uždegimas“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas.

Sumušus ranką, pasak V. Stirbio, kas bebūtų – plaštaka, riešas, alkūnė ar petys – kitą dieną sumuštoji vieta patinsta. „Tokiais atvejais svarbu laiku nuimti žiedus nuo pirštų, kol ranka nesutino ir jų neužspaudė. Vėliau juos būna nuimti sunku. Ne kartą yra tekę kirpti žiedą ir išlaisvinti pirštą“, – kalba gydytojas.

V. Stirbys atkreipia dėmesį, kad po traumos žemyn nuleista ranka labiau tinsta, todėl ją reikia įmobilizuoti – parišti po kaklu su skarele ar šaliku.

Jo teigimu, sveikatos sutrikdymai pasitaiko ir purtant sniegą nuo medžių. „Vešli eglių, pušų, tujų laja sulaiko daug sniego. Esant storam sniego sluoksniui, šakos gali lūžti, todėl purtant sniegą nuo medžių reikia saugotis krentančio ledo, šakų. Ypač svarbu saugoti akis. Gali būti ir taip kad, vos pajudinus, neatlaikiusi svorio šaka gali lūžti su visu sniegu. Svarbu šią riziką įvertinti ir laiku pasitraukti“, – pataria gydytojas. Pusei vairuotojų žiemą nerūpi saugumas kelyje