Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas viešai pristatė idėją steigti valstybinį dronų pramonės holdingą, kuriame Lietuvos įmonės specializuotųsi skirtingų rūšių bepiločių sistemų kūrime ir gamyboje. Valstybė galėtų veikti kaip finansinį užnugarį suteikiantis dalyvis, o universitetai bei tyrėjai prisidėtų technologinėmis kompetencijomis. Kol kas tai koncepcija, o ne įsteigta įmonių grupė ar patvirtintas viešųjų pirkimų planas. Vis dėlto diskusija aktuali Lietuvos inžinerijos, elektronikos ir programinės įrangos sektoriams.
Kaip apibūdintas būsimas modelis
Ministras siūlo paskirstyti kompetencijas taip, kad vieni gamintojai skirtų dėmesį FPV dronams, kiti – perėmimo sistemoms, treti – vidutinio ir didelio nuotolio bepiločiams, dar kiti – žvalgybiniams sprendimams. Tokia specializacija teoriškai padėtų vengti dubliuojamų investicijų ir greičiau pasiekti didesnę gamybos apimtį. Tačiau konkretus holdingo teisinis modelis, valdysena, valstybės kapitalo dalis ir įmonių atrankos kriterijai kol kas nenurodyti. Pristatyti schemą kaip jau veikiančią tiekimo sistemą būtų per anksti.
Kuo tai aktualu Lietuvos technologijų sektoriui
Dronų pramonėje vertė sukuriama ne tik surenkant galutinį aparatą. Reikia navigacijos, optikos, ryšio, variklių, elektronikos, baterijų valdymo, saugaus programinio kodo, testavimo ir remonto kompetencijų. Todėl su gynyba susiję užsakymai galėtų pasiekti ir tas Lietuvos įmones, kurios šiandien veikia civilinėje rinkoje. Vis dėlto komercinis įėjimas į šią sritį reikalauja specifinių sertifikavimo, patikimumo ir tiekimo saugumo sąlygų. Ne kiekvienas įprastas technologijų paslaugų teikėjas iš karto atitiktų gynybinių sistemų tiekėjo reikalavimus.
Kur slypi valstybės dalyvavimo nauda ir rizika
Valstybės finansinė parama galėtų sumažinti pradinio kapitalo trūkumą, ypač kai gamintojas turi veikiančią technologiją, bet nepakanka išteklių sertifikavimui ar gamybos linijai. Kartu atsiranda rizika, kad netinkamai sudėlioti kriterijai ribotų konkurenciją arba skatintų priklausomybę nuo vieno valstybės užsakovo. Todėl būsimo modelio sėkmė priklausytų nuo skaidrių konkursų, aiškios intelektinės nuosavybės tvarkos, eksporto galimybių ir tikro technologinio pajėgumo. Finansavimas savaime nėra garantija, kad produkcija bus konkurencinga.
Kodėl universitetai čia svarbūs
Ministro aptariamas tyrėjų įtraukimas galėtų padėti spręsti sudėtingas problemas, susijusias su elektroninių sistemų patikimumu, jutikliais, informacijos apdorojimu bei apsauga nuo elektroninės kovos poveikio. Tai ilgalaikės kompetencijos, kurias sunku nupirkti vien įrangos užsakymu. Tačiau universitetų dalyvavimas turi būti sutartas taip, kad moksliniai projektai turėtų realius testavimo tikslus, aiškią rezultatų nuosavybę ir atitinkamus tyrimų saugumo standartus. Ne mažiau svarbu rengti specialistus, kurie galėtų pereiti nuo prototipo prie patikimos serijinės gamybos.
Kokius sprendimus reikia sulaukti
Prieš kalbant apie konkrečias investicijas reikia sulaukti Vyriausybės ar ministerijos patvirtinto plano, steigimo dokumentų, finansavimo mechanizmo ir dalyvavimo taisyklių. Ministras nurodė idėją aptaręs su suinteresuotomis institucijomis ir ketinantis pristatyti pramonei, bet neįvardijo įsteigimo termino. Lietuvos bendrovės šiuo metu gali ruoštis vertindamos savo kompetencijas ir standartus, tačiau negali pagrįstai į finansines prognozes įrašyti dar nepatvirtintų valstybinių užsakymų.
Kaip vertinti potencialią eksporto rinką
Dronų gamintojų ilgalaikiam verslo modeliui svarbu turėti ne vien vidaus valstybės užsakymus, bet ir galimybę siūlyti technologiškai konkurencingus produktus partneriams užsienyje, laikantis eksporto kontrolės reikalavimų. Tai reiškia dokumentuotą kokybę, patikimą aptarnavimą, standartizuotas atsargines dalis ir sąnaudų valdymą. Vienkartinis prototipo bandymas dar nėra serijinė gamyba. Įmonės, kurios nori dalyvauti platesnėje rinkoje, turėtų iš anksto pasirūpinti atsekama komponentų kilme ir patikima tiekimo grandine. Tokie gebėjimai gali būti naudingi ir civilinėse technologijose, pavyzdžiui, infrastruktūros stebėjimo ar žemės ūkio įrangoje.
Pramonės politikai būtinas aiškus matavimas
Jeigu valstybė nuspręstų kurti holdingą, būtų svarbu iš anksto numatyti ne vien skirto finansavimo sumą, bet ir rezultato rodiklius: gamybos pajėgumą, testavimo kokybę, užsakymų įvykdymo laiką ir technologijų naujovių diegimą. Be objektyvių rodiklių kyla pavojus supainioti formalią struktūrą su realiu pajėgumu. Taip pat reikia išspręsti, kaip suderinamas valstybės dalyvavimas ir konkurencinga privačių įmonių rinka. Šie klausimai yra esminiai ir iš anksto nežinant galutinės teisinės schemos. Todėl dabartinę naujieną verta laikyti rimtos diskusijos pradžia, ne pasibaigusiu sprendimu.
Praktinis žingsnis verslui ir investuotojui
Technologijų įmonėms dabar nereikia laukti galutinio holdingo sprendimo, kad jos galėtų įsivertinti savo pasirengimą. Tikslinga aprašyti turimas kompetencijas, bandymų procedūras, tiekimo grandinės pažeidžiamumą ir galimą produkto pritaikomumą. Tikra serijinė gamyba skiriasi nuo laboratorinio prototipo: svarbu vienoda kiekvieno gaminio kokybė ir gebėjimas atlikti aptarnavimą. Tokia vidinė inventorizacija naudinga ir tuomet, jei valstybinio holdingo modelis nebus įgyvendintas. Ji padeda įmonei objektyviai nustatyti, kokio kapitalo ar partnerių jai reikėtų norint žengti į sudėtingesnę pramonės rinką.
Idėja parodo Lietuvos siekį kurti daugiau vietinės gynybos technologijų vertės. Ar tai taps veikiančia pramonės strategija, priklausys nuo konkrečių įstatyminių sprendimų, sąžiningos konkurencijos ir įmonių gebėjimo tiekti patikimus sprendimus.
Šaltiniai: BNS – Lietuva svarsto valstybinį dronų holdingą; LRT / BNS – dronų pramonės holdingo idėja.
Diskusija (0)
Kol kas komentarų nėra. Parašykite pirmąjį.
Registruotis nereikia, jeigu svetainės komentarų nustatymai to nereikalauja. Komentarai gali būti moderuojami. Reklama ir šlamštas neleidžiami.