Lietuvių taupumo DNR: ar tikrai suvalkiečiai taupiausi?

Suvalkiečiai nuo seno vadinami taupiausiais – šia tema iš lūpų į lūpas perduodamas ne vienas anekdotas. Patys suvalkiečiai dažnai taip pat besišypsodami patikslina, kad jie ne taupūs, o veikiau praktiški. Tačiau kaip yra iš tiesų? „Lidl Lietuva“ užsakymu 2024 metų pradžioje tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidė netikėtus taupymo skirtumus tarp miestų ir etnografinių grupių. Pasirodo, suvalkiečiai savęs nebelaiko taupiausiais – tą patvirtina ir jų išlaidos maistui.

Reklama

Tautosakininkų teigimu, suvalkietis yra dažniausiai anekdotuose minimas Lietuvos etnografinių regionų atstovas. Manoma, kad dažniausiai apie suvalkiečių taupumą juokaujama dėl to, kad Suvalkijos regione, lyginant su likusia šalimi, greičiau vyko pažanga: anksčiau panaikinta baudžiava, įvykdytos žemės reformos, leidusios pakilti vietinių gyventojų materialinei gerovei. Būtent materialinės gerovės užtikrinimas, siekis uždirbti didesnį pelną ir patirti kuo mažesnius nuostolius – pagrindiniai anekdotuose vaizduojamo suvalkiečio tikslai.

„Tačiau realybė ir mitai dėl suvalkiečių taupumo skiriasi. Tyrimo metu paaiškėjo, kad labiausiai taupiais save laiko aukštaičiai, kiek mažiau žemaičiai, o mažiausiai taupo dzūkai“, – sako „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.

Dzūkai sutaupo netaupydami

Save taupiais vadina 71,8 proc. aukštaičių, 70,9 proc. žemaičių, 69,4 proc. suvalkiečių ir 57,1 proc. dzūkų. Netaupiais atitinkamai daugiausiai save vadina dzūkai – net 22,9 proc. šios etnografinės grupės atstovų.

„Nors dzūkai ir laiko save mažiausiai taupiais, maistui jie išleidžia mažiau nei kitos etnografinės grupės – apie 76,36 Eur per savaitę. Už juos šiek tiek daugiau per savaitę maistui skiria žemaičiai (77,27 Eur), suvalkiečiai (80,20 Eur), aukštaičiai (94,46 Eur)“, – pastebi A. Bubnelis.

Iš didžiųjų miestų mažiausiai pinigų per savaitę maistui skiria šiauliečiai (76,9 Eur), daugiausiai – Vilniaus (99,5 Eur) gyventojai. Mažiau pinigų maistui nei vilniečiai, bet daugiau nei kitų didžiųjų miestų gyventojai skiria pirkėjai, gyvenantys miesteliuose ar kaimo vietovėse (95,7 Eur).

Sutaupyti maisto produktams – įmanoma

„Lidl“ prekybos tinkle apsiperkantys pirkėjai dažniau nei kituose prekybos tinkluose prekes įsigyjantys asmenys mėnesio pabaigoje sutaupo tiek, kiek planuota. Taip teigė 52,8 proc. apklaustųjų.

„Didžiąją dalį „Lidl“ asortimento sudaro produktai su privačių prekės ženklų etiketėmis. Tokie gaminiai įprastai pigesni už žinomų prekių ženklų produktus, nes jiems nereikalingos išlaidos rinkodarai. Tuo pačiu tai yra draugiškesnis piniginei, kokybiškas ir tvaresnis pasirinkimas. Itin atidžiai kontroliuojame gamybos procesus, nuolat keliame vis aukštesnius reikalavimus žaliavų kokybei, jų tvarumui, gaminių sudėčiai“, – priduria A. Bubnelis.

Pasak jo, sutaupyti padeda ir retesni, bet gausesni apsipirkimai, savaitės maisto meniu suplanavimas, pirkinių sąrašo sudarymas, naudojimasis parduotuvės akcijomis, gausiau įsigytų produktų užšaldymas ateičiai ir pan.