Lietuvos prekybininkai atskleidė, kurioms technologijoms skiria investicijas, o kurių atsisako

◉ 0 komentarai
„Baltic Retail Forum 2026“ dalyviai
Nuotrauka: „StrongPoint“.

Mažmeninės prekybos bendrovės technologijas renkasi ne vien pagal naujumą, bet ir pagal tai, kokią problemą jos išsprendžia. „Baltic Retail Forum 2026“ renginyje „Franmax“, „Lidl Lietuva“, „Rimi Lietuva“ ir „Pigu.lt“ vadovai pasakojo apie skirtingus automatizavimo sprendimus, investicijų atsipirkimą ir bandymus, kuriuos teko pristabdyti.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Franmax“ sprendimas nesiplėsti į itin individualizuotus pasiūlymus fizinių „Maximos“ parduotuvių pirkėjams. Bendrovės direktorius Tomas Bazys aiškino, kad tokiam projektui reikalingus išteklius nuspręsta skirti efektyvesnėms tiekimo grandinės iniciatyvoms.

Tiekimo grandinė svarbiau už personalizavimą

„Franmax“ siekia didinti tiekimo procesų automatizavimą. T. Bazys renginyje pabrėžė, kad neveiksmingų procesų automatizavimas problemos neišsprendžia: pirmiausia būtina susitvarkyti pačią veiklos organizaciją.

„Lidl Lietuva“ finansų vadovė Eglė Radžiūnė pristatė atsargesnį naujovių diegimo principą. Pasak jos, didelio prekybos tinklo sprendimas turi būti lengvai pritaikomas skirtingose rinkose ir neprieštarauti žemų kainų veiklos modeliui. Todėl bendrovė stebi rinkos bandymus ir nepuola pirmoji diegti kiekvienos naujovės.

„Rimi“ investicijas skirsto į tris dalis

„Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius teigė, kad vertinamas poveikis pardavimams, pelnui ir pirkėjo patirčiai. Bendrovė išskiria investicijas, sprendžiančias dabartines problemas, ateities galimybių kūrimą ir eksperimentinius projektus.

V. Lukoševičius taip pat pažymėjo, kad vien technologijos įdiegimo nepakanka – darbuotojai turi suprasti naujus procesus ir gebėti jais naudotis. E. Radžiūnės teigimu, kai kurios operacinės investicijos atsiperka per metus, o strateginėms gali būti taikomas penkerių–dešimties metų horizontas.

„Pigu.lt“ valdo milijonus prekių aprašymų

„Pigu.lt“ finansų direktorius Emilis Gustainis sakė, kad platforma valdo maždaug keturių milijonų prekių katalogą penkiomis kalbomis. Anksčiau vieno nuosavos prekės aprašymo parengimas rankomis kainuodavo apie 80 centų; dabar aprašymams kurti ir vertinti pasitelkiamas dirbtinis intelektas.

Tačiau balsu apsipirkti leidžiančios sistemos bandymas parodė sunkumų. Nors pradinis pilotas atrodė sėkmingas, didesniame vartotojų sraute atsirado trūkumų. Projektas nenutrauktas – jis toliau bandomas mažesniu mastu.

Šaltiniai: „StrongPoint“.

Pasidalinti straipsniu Facebook ↗

Diskusija (0)

Kol kas komentarų nėra. Parašykite pirmąjį.

Registruotis nereikia, jeigu svetainės komentarų nustatymai to nereikalauja. Komentarai gali būti moderuojami. Reklama ir šlamštas neleidžiami.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Išspręskite lygtį:Captcha