Ministrės G. Skaistės ir ERPB viceprezidento Jurgen Rigterink susitikime – dėmesys naujai Banko strategijai Lietuvoje

Finansų ministrė Gintarė Skaistė šiandien susitiko su Europos Rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) viceprezidentu Jurgen Rigterink. Susitikimo metu aptarti naujoje Banko strategijoje Lietuvai numatyti prioritetai, Lietuvos ir ERPB bendradarbiavimas, Banko veiklos ir strategijos klausimai, įskaitant Banko veiklą Baltarusijoje.

Reklama

ERPB per pastaruosius kelis metus Lietuvoje įgyvendino rizikos kapitalo finansines priemones, energijos vartojimo efektyvumo projektus, tokius kaip daugiabučių namų modernizavimas, taip pat investavo į žaliąsias obligacijas, į inovatyvų ir į eksportą orientuotą Lietuvos verslą, mūsų šalies finansinių technologijų įmones. Tęsiant Banko veiklą ir pradėtus projektus, rugsėjo viduryje patvirtintoje ERPB strategijoje Lietuvai 2021-2026 m. laikotarpiui ir toliau pagrindinis dėmesys bus skiriamas Lietuvos ekonomikos žalinimui, žinių ekonomikos skatimui – inovacijoms, skaitmeninėms technologijoms, toliau bus skatinama kapitalo rinkų plėtra.

Anot ministrės, naujojoje ERPB strategijoje numatytos kryptys puikiai dera su „Naujos kartos Lietuva“ planu, kuriame didelį dėmesį skiriame perėjimui prie žalios ir skaitmeninės ekonomikos, atitinka Vyriausybės strateginius tikslus ir bendrus ES lygmens prioritetus.

„Lietuvos bendradarbiavimas su ERPB – itin produktyvus ir kokybiškas. Vertiname banko kartu su investicijomis teikiamą ekspertinę pagalbą, ERPB žinios ir patarimai yra vertinami ir labai laukiami, kartu įgyvendinome jau ne vieną dešimtį sėkmingų projektų. Šiuo metu su EBRP pagalba įgyvendiname projektus, kurių tikslas – plėtoti žaliųjų finansų sritį Lietuvoje ir vystyti kapitalo rinką tiek nacionaliniu, tiek ir trijų Baltijos šalių lygiu. Tikiu, kad naujosios strategijos įgyvendinimas, pagrįstas jau sukaupta sėkminga Banko veiklos mūsų šalyje patirtimi, prisidės prie Lietuvos ekonomikos transformavimo žalesnės, išmanesnės link“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė.

Susitikimo metu taip pat aptarta ir tolimesnė Banko veikla Baltarusijoje. Šiuo metu bankas sustabdęs naujus viešojo sektoriaus projektus, tačiau ir toliau, taikydamas griežtesnę projektų atranką, skiria finansavimą privačiam sektoriui.

„Kviečiu ERPB kritiškai įvertinti savo veiklą Baltarusijoje. Matome riziką, jog tolesnis net ir privataus sektoriaus projektų vykdymas gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai naudingas režimui. Tai kelia reputacines rizikas ir pačiai institucijai, todėl ragintume Banką sustabdyti visas operacijas Baltarusijoje. Skatintume instituciją sutelkti dėmesį ir nukreipti turimus instrumentus į iš Baltarusijos išsikėlusius verslus“, – sakė G. Skaistė.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (angl. The European Bank for Reconstruction and Development, toliau – ERPB) – tarptautinė finansų institucija, įsteigta 1991 m. Banko narėmis yra 69 valstybės ir dvi tarptautinės institucijos – Europos Komisija (EK) ir Europos investicijų bankas, savo veiklą vykdantis 37 Vidurio ir Rytų Europos bei Pietų ir Rytų Viduržemio regiono valstybėse.

ERPB veiklos tikslas – skatinti ekonomines reformas, kurios paspartina valstybių perėjimą prie atviros ir demokratiškos rinkos ekonomikos. Bankas finansuoja projektus žemės ūkio, energijos vartojimo efektyvumo, finansų įstaigų, gamybos, vietinės aplinkosaugos infrastruktūros, gamtos išteklių, energetikos, nuosavybės, turizmo, mažų ir vidutinių įmonių, telekomunikacijų, informacinių technologijų, žiniasklaidos ir transporto srityse.

Nuo savo veiklos pradžios – 1992 m. ERPB investavo daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų į 104 projektus Lietuvoje.