Auto
„Nvidia“ žengia giliau į logistiką: su „Einride“ spartins autonominių sunkvežimių plėtrą
Švedijos transporto technologijų bendrovė „Einride“ ir lustų bei dirbtinio intelekto milžinė „Nvidia“ pradeda strateginį bendradarbiavimą, kurio tikslas – paspartinti autonominio sunkiojo transporto diegimą realiose logistikos operacijose.
Reklama
„Einride“ kuria elektrinių ir autonominių sunkvežimių sistemą, o „Nvidia“ suteiks savo „DRIVE Hyperion“ skaičiavimo ir jutiklių platformą bei DI kūrimo infrastruktūrą. Partneriai planuoja pritaikyti šią architektūrą sunkiasvoriam transportui ir SAE 4 lygio autonominiam vairavimui.
Skirtingai nuo daugelio autonominio transporto projektų, „Einride“ jau valdo realų komercinį tinklą. Bendrovės teigimu, JAV, Europoje ir Artimuosiuose Rytuose jos klientams jau dirba šimtai elektrinių sunkvežimių, o kai kuriuose projektuose naudojami ir autonominiai vilkikai.
Iki 2028 metų „Einride“ tikisi savo tinkle turėti apie 1 500–2 000 transporto priemonių. Bendrovė vertina, kad maždaug 80 proc. šiuo metu platformoje matomos būsimos paklausos vidutiniu laikotarpiu galėtų būti tinkama automatizuoti.
„Nvidia“ šiame projekte suteikia ne tik lustus. „Einride“ planuoja naudoti „Blackwell“ architektūrą DI modelių mokymui, „Cosmos“ technologiją – realių ir sintetinių vairavimo scenarijų analizei, o „Hyperion“ taps pagrindu kompiuterinei ir jutiklių sistemai sunkvežimyje.
Autonominis sunkusis transportas yra viena sričių, kuriose automatizacijos ekonomika gali būti ypač aiški. Tolimųjų reisų logistikoje didelę sąnaudų dalį sudaro vairuotojų darbas, poilsio režimas, transporto priemonių prastovos ir darbuotojų trūkumas. Autonominė sistema teoriškai leidžia transporto priemonei dirbti ilgiau ir stabiliau, jei maršrutas bei reguliacinės sąlygos tam tinkamos.
Tačiau tai nereiškia, kad žmogus visiškai išnyks iš logistikos. Tikėtina, kad pirmiausia bus automatizuojami pasikartojantys maršrutai tarp sandėlių, uostų, gamyklų ir logistikos centrų, kur aplinka labiau kontroliuojama.
Ką tai reiškia Lietuvos verslui?
Lietuva yra transporto ir logistikos šalis, todėl tokias technologijas verta stebėti labai atidžiai. Autonominių sunkvežimių plėtra gali keisti vežėjų kaštų struktūrą, vairuotojų poreikį, draudimą, techninę priežiūrą ir logistikos centrų infrastruktūrą.
Lietuvos vežėjams nebūtina patiems kurti autonominio vairavimo technologijų. Galimybės gali atsirasti aptarnavimo, telematikos, įkrovimo, autonominių vilkikų nuotolinės priežiūros, maršrutų planavimo bei specializuotos infrastruktūros srityse.
Svarbiausia, kad autonominis sunkusis transportas jau juda iš bandymų aikštelių į komercines operacijas. Tai reiškia, kad transporto įmonėms verta pradėti vertinti, kurią jų maršrutų dalį ateityje būtų galima automatizuoti.
Šaltiniai
Reklama
