Paradoksas: kas antras Lietuvos gyventojas išskiria pajamų trūkumą pensijoje ir kas antras nieko nedaro

Nuo valstybės imančių visiškai priklausyti pensininkų didžiausia problema yra pernelyg mažos pajamos, mano beveik kas antras Lietuvos gyventojas. Paradoksalu, bet beveik tiek pat žmonių asmeniškai nieko nedaro, kad pasirūpintų didesnėmis savo pajamomis senatvėje, atskleidė reprezentatyvi visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa.

Reklama

Apklausos, kurią inicijavo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), duomenimis, pernelyg mažas pensininkų pajamas kaip didžiausią jų iššūkį ar problemą įvardijo 45 proc. apklaustųjų. Lygiagrečiai 47 proc. respondentų pripažino, jog galvodami apie laukiančią pensiją jie papildomai savo finansų nekaupia – netaupo ir neinvestuoja.

LIPFA vadovas Tadas Gudaitis teigia, kad susiklosčiusi situacija panaši į kelių eismo taisyklių išmanymą: vairuotojams teorija gerai žinoma, bet anaiptol nebūtinai taikoma praktikoje.

„Mes taip susigyvenome su situacija, kad valstybės finansinės galimybės yra ribotos, pensijų dydžiai iš esmės priklauso nuo politinių sprendimų, todėl kaip ir tapo įprastu dalyku, jog karta po kartos pensijos yra mažos, jų nepakanka, taip buvo ir bus. Ir išties čia didele dalimi matome, kad pusė gyventojų tokia realybę priima pasyviai – nieko nedarydami“, – pastebi jis.

Dėl šio jau taisykle tapusio paradokso, kai kiekvienas žino, kad išėjus į pensiją, pajamos gali smarkiai smukti ir išgyventi nebus paprasta, T. Gudaitis pripažįsta netikintis, kad asmeninei iniciatyvai taupyti pensijai palikti gyventojai pakeis savo finansinius prioritetus bei įprastą elgesį.

Vardindami didžiausius šalies pensininkų iššūkius, 26 proc. apklausos dalyvių išskyrė dideles išlaidas komunaliniams mokesčiams, vaistams, drabužiams, transportui, dar 14 proc. – sunkiai prieinamas sveikatos paslaugas.

7 proc. rinkosi nutrūkusius pensininkų socialinius ryšius bei bendravimą, apribotą judumą. 8 proc. senjorų bėdų nežinojo arba negalėjo jų įvardinti.
T. Gudaitis sako, jog iš esmės visus rūpesčius pensijoje lemia pajamų dydis.

„Pakankamo dydžio pajamos spręstų ir galėjimą be rūpesčių apmokėti sąskaitas, nusipirkti reikalingų vaistų, drabužių, rinktis transportą ar mobilumą užtikrinančias kitas priemones, dalyvauti įvairiose socialinėse veiklose. Net sveikatos paslaugas būtų galima pasiekti greičiau, turint galimybę naudotis privačia medicina. Klausimas apie didžiausius pensininkų iššūkius buvo su „kabliuku“, nes iš esmės viską išspręstų turimų lėšų kiekis“, – teigia jis.

Kita problemos pusė yra tai, kad net ir nutuokdami apie laukiantį nelengvą laikotarpį didelė visuomenės dalis renkasi nedaryti nieko.
Į klausimą, ar ruošdamasis pensijai žmogus imasi finansinių priemonių, tik 35 proc. pasakė, kad tikrai taip arba labiau taip. Variantus, jog ne (47 proc.) ar labiau ne (12 proc.) bendrai pasirinko 59 proc. apklausos dalyvių.

Savo finansinio elgesio laukiant pensijos negalėjo įvardinti 6 proc. respondentų.

„Žvelkime realybei į akis. Neįtraukti į pensijų kaupimą, neskatinami ir nemotyvuojami gyventojai to tikrai nepultų daryti patys. Tikriausiai kiekvienam yra smagiau gauti daugiau pajamų ir turėti laisvas rankas jas išleisti nieko nelaukiant. Su tokiu ramiu didelės visuomenės požiūriu į būsimą pensijos etapą yra didelė rizika, kad investicinė sąskaita ar kiti panašūs įrankiai norimo masinio efekto gali nepadėti pasiekti“, – sako T. Gudaitis.

Vien II pakopos pensijų fonduose savo pensijai Lietuvoje kaupia apie 1,4 mln. žmonių. Kas mėnesį jie taupo nuo 2,1 iki 3 proc. atlyginimo, o valstybė jiems perveda papildomą finansinį paskatinimą – 0,6 arba 2,1 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio įmoką iš valstybės biudžeto.

Šalies gyventojų apklausą pensijos tematika „Vilmorus“ atliko šiemet vasario 9-18 dienomis. Joje dalyvavo 1003 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų.