Valstybės biudžete gali trūkti 300 mln. eurų pelno mokesčio – surinkimas kelia daugiausia nerimo

Lietuvos valstybės biudžetas šiemet gali nesurinkti apie 300 mln. eurų planuotų pelno mokesčio pajamų. Tokį naujausią Finansų ministerijos vertinimą Seimo Biudžeto ir finansų komitete pristatė finansų viceministrė Lineta Jakimavičienė.

Reklama

Situacija išsiskiria tuo, kad nuo šių metų standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje padidintas nuo 16 iki 17 proc., o per pirmuosius aštuonis metų mėnesius šio mokesčio surinkta daugiau nei prieš metus.

Vis dėlto faktinės pajamos nuo metinio plano atsilieka, o Finansų ministerija būtent pelno mokesčio surinkimą šiuo metu vertina kaip vieną didžiausių rizikų valstybės biudžeto pajamoms.

Per aštuonis mėnesius surinkta 1,11 mlrd. eurų

Finansų ministerijos duomenimis, per 2026 metų sausio–rugpjūčio laikotarpį į biudžetą surinkta apie 1,11 mlrd. eurų pelno mokesčio.

Tai yra 5,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Augimą iš dalies lėmė didesnės avansinio pelno mokesčio įmokos ir nuo šių metų padidintas standartinis mokesčio tarifas.

Tačiau Finansų ministerijos prognozė rodo, kad vien augimo, palyginti su praėjusiais metais, nepakanka – metiniame biudžete buvo suplanuotos dar didesnės pajamos.

Finansų viceministrė L. Jakimavičienė parlamentarams teigė, kad pagal naujausius skaičiavimus metinio pelno mokesčio plano trūkumas gali siekti apie 300 mln. eurų.

Silpnesni rezultatai – apdirbamojoje gamyboje

Pelno mokesčio surinkimas tiesiogiai priklauso nuo įmonių uždirbamo apmokestinamojo pelno, todėl skirtingų ekonomikos sektorių rezultatai turi didelę įtaką biudžeto pajamoms.

Finansų ministerijos vertinimu, daugiausia pelno mokesčio šiemet surenkama iš telekomunikacijų, kompiuterinio programavimo ir konsultacinės veiklos sektorių.

Tuo metu apdirbamojoje gamyboje matomos neigiamos tendencijos.

Tai reiškia, kad bendras Lietuvos ekonomikos augimas nebūtinai vienodai atsispindi visų sektorių pelningume. Įmonės, susiduriančios su mažesne paklausa, didesnėmis sąnaudomis ar silpnesniais eksporto užsakymais, gali deklaruoti mažesnį apmokestinamąjį pelną ir atitinkamai mokėti mažiau pelno mokesčio.

Visos biudžeto pajamos auga, bet planas vykdomas lėčiau

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius į valstybės biudžetą iš viso surinkta apie 11,4 mlrd. eurų pajamų.

Tai 8,8 proc. daugiau nei per atitinkamą laikotarpį prieš metus.

Vis dėlto iki rugpjūčio pabaigos buvo surinkta apie 65,8 proc. viso metinio pajamų plano. Finansų viceministrės teigimu, ankstesniais metais tuo pačiu laikotarpiu paprastai būdavo surenkama apie 67 proc. metinio plano.

Skirtumas nėra milžiniškas, tačiau jis rodo, kad šiemet pajamų surinkimo tempas yra šiek tiek lėtesnis nei istoriškai įprasta.

Jeigu pelno mokesčio atotrūkis išliks iki metų pabaigos, Finansų ministerijai teks vertinti, kiek jį kompensuoja geresnis kitų mokesčių surinkimas ir bendros valstybės biudžeto pajamos.

Pelno mokesčio tarifas nuo šių metų – 17 proc.

2026 metais standartinis Lietuvos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas yra 17 proc.

Mažesnėms įmonėms, atitinkančioms Pelno mokesčio įstatyme nustatytas sąlygas, gali būti taikomi lengvatiniai tarifai. Todėl 17 proc. tarifas nėra vienodas visiems juridiniams asmenims.

Pats mokesčio tarifo padidinimas automatiškai nereiškia proporcingai didesnių biudžeto pajamų. Galutinė surenkama suma priklauso nuo įmonių pelningumo, leidžiamų atskaitymų, investicijų, mokestinių nuostolių ir bendros ekonominės situacijos.

Dėl to Finansų ministerijos paskelbta 300 mln. eurų rizika yra svarbus indikatorius ne tik valstybės biudžetui, bet ir Lietuvos verslo rezultatams.

Galutinis 2026 metų pelno mokesčio surinkimo rezultatas paaiškės tik metų pabaigoje ir įvertinus visas įmonių sumokėtas įmokas.

Šaltiniai: LRT, Finansų ministerija.