Po padidinto akcizo mokesčio degalams – milijonai prarastų litrų ir mažiausiai 100 mln. eurų nuostolis valstybės biudžetui

Nuo šių metų sausio pradžios Lietuvoje padidėję akcizai lėmė ne tik didmeninių degalų kainų augimą, bet ir didesnes mažmenines kainas degalinėse. Sektorius jau fiksuoja šio sprendimo pasekmes.

Reklama

„Pirminis efektas, nulemtas LR Vyriausybės sprendimo didinti akcizo mokesčius degalams, išties neramina. Skaičiuodami sausio mėnesio rezultatus, stebime, kad dyzelino pardavimai degalinėse, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, smuko 16,6 proc. Šis procentinis pokytis reiškia 20 mln. litrų sumažėjusią apyvartą per sausį ir galimą 200 mln. litrų nuostolį per 2025 metus. Šie milijonai litrų taip pat reiškia ir bent 200 tūkst. sustojimų juos užsipilti“, – dalinasi Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas.

Asociacijos atstovas pabrėžia, kad šie pasikeitimai neigiamai atsiliepia ir valstybės biudžetui, nes reikšmingą dalį Lietuvos BVP sudarantis transporto sektorius, iki naujų metų degalus įsigydavęs Lietuvoje, pradėjo juos pirkti užsienio valstybėse, kur akcizai yra mažesni, pavyzdžiui, Lenkijoje ir jau net Švedijoje.

„Vertinant visą Lietuvos degalų rinką (didmeninę ir mažmeninę prekybą kartu), valstybė per sausio mėnesį surinko apie 10 mln. eurų mažiau akcizo, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Degalų apmokestinimo politikos formuotojai neįvertino, kad vežėjai persiorientuos ir pildys ne Lietuvos, o kitų šalių biudžetus. Tačiau nepaisant 50 mln. litrų sumažėjusios degalų apyvartos Lietuvoje vien per sausio mėnesį (-26,7% lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu) Lietuvos keliai toliau eksploatuojami, ir tarša niekur nedingo – sumažėjo tik Lietuvoje parduodamų degalų kiekiai, už kuriuos verslas mokėtų akcizus į Lietuvos biudžetą,“ – sako E. Cicėnas.

Asociacijos vadovo teigimu taip pat vyrauja nerimas, kad užsienio investuotojai potencialiai gali prarasti susidomėjimą Lietuva, kaip patrauklia šalimi nukreipti investicijas ir tai dar padidins neigiamo efekto svorį, lėtėjanti verslo plėtra, darytų žalą darbuotojų užimtumui bei darbo jėgos poreikiui.

Vairuotojai suka į Lenkiją

Asociacijos vadovas nuogąstauja, kad šiais mokesčiais viskas nesibaigs, nes akcizai bus didinami toliau. „Nuo prarastų 20 mln. litrų per sausį nesurinkta ir apie 6 mln. eurų PVM. Vadinasi, per metus biudžetas galimai bendroje sumoje neteks iki 200 mln. eurų“, – prognozuoja Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas.

Pasak E. Cicėno, Lietuvos įmonės, teikiančios transporto paslaugas, degalus perka ir pirks Lenkijoje tol, kol kainų skirtumas išliks toks ryškus. Nuo metų pradžios jau net ir Švedijoje degalai tapo pigesni nei Lietuvoje.

„Pildamiesi degalus mūsų šalyje, vežėjai tampa nekonkurencingais Europoje. Galima prognozuoti, kad akcizo mokestis bus stabdžiu ir potencialiems investuotojams, kurie vietoj mūsų šalies geriau rinksis kitas, pavyzdžiui, Lenkiją“, – kalba E. Cicėnas.

Siūlo įvesti dalinį akcizo grąžinimą

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija skatina iniciatyvą aktyvuoti dalinį akcizo grąžinimo mechanizmą vežėjams, kad verslas ir toliau degalais bakus pildytų Lietuvoje bei reikšmingai prisidėtų prie šalies biudžeto.

„Vežėjai, tikiu, piltųsi degalus Lietuvoje ir prisidėtų prie Lietuvos biudžeto surinkimo, jei būtų įvestas dalinis akcizo grąžinimo mechanizmas, kuris Lietuvą vėl padarytų konkurencingą kaimyninių šalių atžvilgiu“, – teigia asociacijos vadovas.