Mokslininkė: ar galime sustabdyti smurto perdavimą iš kartos į kartą?

Smurtas artimoje aplinkoje nėra vien privatus reikalas – jis turi ilgalaikių pasekmių visai visuomenei, persiduoda iš kartos į kartą, daro poveikį sveikatai, gyvenimo kokybei ir net ekonomikai. Europos lyčių lygybės institutas apskaičiavo, kad smurtas artimoje aplinkoje Lietuvai kasmet kainuoja 2,3 mlrd. eurų per metus, rašoma IKEA iniciatyvos „Pastebėk smurtą“ kampanijos pranešime žiniasklaidai. Darbdavys privalo organizuoti darbuotojams mokymus smurto ir priekabiavimo tema

Reklama

„Kai smurtas artimoje aplinkoje tampa įprastu reiškiniu, o mes į jį nereaguojame arba toleruojame ir leidžiame tęstis, didėja tikimybė, kad smurtinio elgesio modeliai bus perduodami iš kartos į kartą. Tai daro ilgalaikę ir reikšmingą žalą ne tik nuo smurto nukentėjusiems asmenims, bet ir visai valstybei. Smurtiniai nusikaltimai tampa didele našta sveikatos apsaugos bei teisėsaugos sistemoms“, – teigia Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorė Ilona Laurinaitytė, pridurdama, kad smurtas artimoje aplinkoje tebėra opi Lietuvos problema, prie kurios sprendimo gali prisidėti kiekvienas – tereikia imtis prevencinių priemonių: šviesti, ugdyti pagarbą vienas kitam ir netoleruoti smurto.

„Smurto artimoje aplinkoje mažinimas reikalauja bendro visuomenės sąmoningumo, skirtingų sričių ekspertinių žinių ir visų sektorių bendradarbiavimo. Būtent todėl mūsų iniciatyva yra atvira platforma, kurioje gali susijungti daugybė balsų – tik dirbdami kartu, galime įgyvendinti prasmingus pokyčius ir kurti saugesnę, palaikančią visuomenę“, – sako Inga Filipova, IKEA mažmeninės prekybos vadovė Baltijos šalims, pristatydama ilgalaikę iniciatyvą „Pastebėk smurtą“. Darbdavio grįžtamasis ryšys

Smurtas daro poveikį visuomenei

Pasak mokslininkės I. Laurinaitytės, smurtas artimoje aplinkoje palieka itin gilius ir ilgalaikius pėdsakus: „Jis ne tik kenkia žmogaus savijautai, bet ir turi įtakos jo psichinei bei fizinei sveikatai, taip pat finansinei situacijai. Smurto pasekmės riboja galimybes realizuoti save tiek šeimoje, tiek darbo aplinkoje, o tai daro platesnį poveikį visai visuomenei.“

Prof. I. Laurinaitytė atkreipia dėmesį, kad nors paskutiniais metais bendras nusikaltimų skaičius mažėja, tačiau smurtinių nusikaltimų procentinė dalis išlieka panaši. Tiksliai įvertinti smurto padaromą žalą tiek konkrečiam asmeniui, tiek visai visuomenei yra sudėtinga, tačiau, anot pašnekovės, akivaizdu, kad jo pasekmės būna rimtos ir ilgalaikės. Smurtas artimoje aplinkoje

„Lietuvos gyventojai linkę problemas spręsti gana agresyviu būdu – agresiją nukreipdami į išorę arba į save. Tai rodo, kad vis dar stokojame emocinio raštingumo, švietimo įvairiais jautriais klausimais, o kartu sumažiname konstruktyvaus problemų sprendimo galimybę. Kai emocijos nėra tinkamai atpažįstamos ir valdomos, jos gali virsti destruktyviais veiksmais: smurtu, savidestrukcija ar emociniu uždarumu. Todėl itin svarbu stiprinti emocinį raštingumą, skatinti atviras diskusijas apie psichikos sveikatą ir kurti aplinką, kurioje žmonės jaustųsi saugūs pranešti apie patirtą smurtą“, – teigia I. Laurinaitytė.

Smurto priežastys: kokie veiksniai lemia agresyvų elgesį?

Moksliniai tyrimai rodo, kad smurtinio elgesio atsiradimui įtaką daro daugybė veiksnių. Pasak I. Laurinaitytės, juos galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: susijusius su smurto istorija, su smurtavimo galimybėmis arba su smurtą provokuojančiais stimulais. Pavyzdžiui, egzistuoja stiprus ryšys tarp smurto ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Vis dėlto tai nėra baigtinis sąrašas, moksliniai tyrimai nuolat papildo šias žinias naujais atradimais. VDI informuoja apie pagrindines darbdavio pareigas smurto ir priekabiavimo prevencijos srityje

„Gausūs tyrimų duomenys patvirtina, kad skurdo aplinkoje augę vaikai dažniau susiduria su asocialaus elgesio rizika, ilgainiui galinčia didinti tikimybę nusikalsti. Ekonominiai sunkumai stiprina vaikų elgesio ir emocines problemas, nes padidėja įtampos, konfliktų ir priešiškumo tikimybė vaikų ir tėvų kasdienėje sąveikoje. Stresas, susijęs su gyvenimu skurde, pablogina tėvų galimybes reaguoti vaikus palaikančiu būdu, tad dažniau pasitaiko šiurkščios ir bausmes taikančios tėvystės atvejų. Namai tampa tokia vieta, kurioje išmokstama agresyvaus, priešiško ir pikto elgesio, jis modeliuojamas, pastiprinamas ir toliau plėtojamas“, – aiškina I. Laurinaitytė.

Anot mokslininkės, tai nereiškia, kad visi vaikai, augę nepalankiomis sąlygomis, nusikals, tačiau tokie vaikai dažniau patiria ilgalaikį stresą, susiduria su šiurkščia tėvyste ar smurto aplinka, o tai turi įtakos jų raidai. Vis dėlto smurtas artimoje aplinkoje nepriklauso nuo socialinės padėties, ekonominių veiksnių ar išsilavinimo – jis gali vykti bet kur ir pasireikšti įvairiomis formomis.

Nors socialiniai pokyčiai nevyksta greitai, svarbiausia yra nuoseklus darbas – tiek švietimo, tiek teisinių, tiek bendruomeninių iniciatyvų lygmenyje. „Kuo daugiau apie tai kalbėsime, tuo geriau galėsime suprasti, kad smurtas nėra tik jį patiriančio žmogaus asmeninė problema, – tai visos visuomenės atsakomybė“, – pabrėžia specialistė. Nauja socialinė kampanija atskleidžia šokiruojančią tiesą

Kur kreiptis pagalbos?

• Specializuotos pagalbos centras: 070055516 (I–V 8.00–18.00) arba www.specializuotospagalboscentras.lt.
• Pagalbos moterims linija: 080066366 arba www.pagalbosmoterimslinija.lt.
• Jaunimo linija: 080028888 arba www.jaunimolinija.lt.
• Vaikų linija: 116111 arba www.vaikulinija.lt.
• Skubiosios pagalbos numeris 112.