Verslas
Po technologijų hakatono „Tech_Champ” kviečia žengti toliau – į startuolių preakceleratorių
Bandyti, testuoti ir mokytis iš tų, kurie jau skina pergales tarptautinėse startuolių arenose – tokią žinutę technologijų hakatono „Tech_Champ” dalyviams perdavė Tech-Park Kaunas bendruomenė, verslo mentoriai ir žinomi antrepreneriai. Pradedantieji kūrėjai turėjo unikalią progą semtis įkvėpimo iš sėkmingų Lietuvos startuolių: 2 mln. eurų rizikos kapitalo investiciją pritraukusio sveikatingumo startuolio „Pulsetto” vadovas Povilas Sabaliauskas ir „Walk15″ įkūrėja Vlada Musvydaitė-Vilčiauskė atidarė įkvėpimo sesijas, dalindamiesi savo verslo pradžių istorijomis, o e. komercijos sprendimus dirbtinio intelekto pagalba vystančios „Lupasearch” įmonės bendrakūrėjis Paulius Nagys atskleidė, kokias pamokas iš praeities galime įsisavinti inovacijų ateičiai.
Reklama
Ragino stebėti bręstančias globalines tendencijas
Vidinė startuolio kūrimo virtuvė yra labai dinamiška, atskleidė „Walk15 ” įkūrėja Vlada Musvydaitė-Vilčiauskė. Antreprenerė prisiminė, kad kadaise apčiuopta įžvalga, jog visuomenė imsis technologijų sveikesniems judėjimo įpročiams ugdyti, išsipildė. Pasaulis vis labiau atsigręžia į sveikatingumo sprendimus – valstybės jau dabar skatina žmones daugiau judėti ir netgi moka už tai. Tą rodo Jungtinės Karalystės pavyzdys. Naujasis startuolių akceleratorius startuos su „Tech_Champ” hakatonu
„Mūsų programėlė gimė iš noro lengvai rasti ir dalintis vaizdingais maršrutais pasivaikščioti su vaikais. Prieš metus atidarėme biurą Berlyne, mums pavyko užmegzti bendradarbiavimą su daugiau nei 1500 verslų bei organizacijų, tokių kaip „REWE group”, „ERGO”, „Eurolyga”. Šiandien jau augame ne tik Europoje. Drąsa eksperimentuoti ir testuoti idėjas – tai kertinis bet kurio startuolio pamatas”, – dalinosi V. Musvydaitė-Vilčiauskė.
Hakatono organizatoriai pabrėžia, kad ši iniciatyva atveria duris ne tik generuoti idėjas, bet ir jas įgyvendinti. Dalyviai be savo idėjų sprendė verslo ir viešųjų organizacijų iškeltus iššūkius: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas siekė gerinti pacientų stebėseną, biotechnologijų įmonė „Nando” ieškojo būdų optimizuoti produktų patekimą į naujas rinkas, „NFQ” kvietė taikyti dirbtinį intelektą paslaugų paieškoje, o „Ignitis grupė” skatino kurti energetikos inovacijų analitikos sprendimus. Organizacijos ne tik pristatė problemas, bet ir aktyviai konsultavo dalyvius, suteikdamos vertingų įžvalgų ir praktinės patirties. Technologijų entuziastai hakatone Kaune sprendė viešojo sektoriaus iššūkius
„Komandos drąsiai ėmėsi realių iššūkių – nuo išmanios produktų etikečių vertimo sistemos iki virtualaus asistento miestui kūrimo. Iššūkių teikėjai padėjo ne tik suprasti inovacijų diegimo galimybes, bet ir atskleisti tikruosius rinkos poreikius. Daugelis sukurtų sprendimų turi potencialą tapti realiais produktais. Tokia praktinė patirtis – neįkainojama kiekvienam, siekiančiam kurti technologines naujoves”, – pabrėžė Tech-Park Kaunas projektų ekspertė ir renginio organizatorė Neringa Žebrauskienė.
Renginys sutraukė daugiau nei 150 dalyvių – nuo gimnazistų ir studentų iki mokslininkų bei profesorių, kurie kartu kūrė inovatyvius sprendimus sveikatos technologijų ir skaitmenizacijos iššūkiams. Tech-Park Kaunas direktorius Paulius Nezabitauskas džiaugėsi matydamas, kaip antreprenerystės kultūra vis labiau įsitvirtina, o drąsių idėjų nestokojančios įvairių sričių komandos ryžtasi išbandyti savo jėgas. Kūrybinį procesą gerokai paspartino patyrę verslo mentoriai, padėję dalyviams ne tik išsigryninti idėjas, bet ir pasiruošti tinkamai jas pristatyti.
„Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrimai rodo, kad vidutinis sėkmingų verslininkų amžius Jungtinėse Valstijose yra 45-eri metai, o tai patvirtina, jog patirtis ir brandumas gali tapti verslo sėkmės pranašumu. Europoje surinkti duomenys taip pat atskleidžia įvairovę – daugiau nei 39 % startuolių kūrėjų yra 25-34-erių metų amžiaus, o 33,6 % patenka į 35-44-erių metų kategoriją. Šie skaičiai aiškiai parodo, kad inovacijas gali kurti visi. Tokį požiūrį patvirtino ir hakatono laimėtojai, įrodę, kad svarbiausia – idėja, jos įgyvendinimas ir poveikis visuomenei. Ar tai būtų geresnė savijauta, efektyvesnės sveikatos priežiūros paslaugos ar kiti reikšmingi sprendimai – svarbu, kad inovacijos neštų reikšmingą pokytį. Džiaugiuosi matydamas stiprias, tarpdisciplinines komandas, kurios suvienijo skirtingas kompetencijas ir netgi skirtingus universitetus”, – sakė P. Nezabitauskas.
Pradedantieji vertina investuotojų požiūrį
„Litban” ir „Coinvest capital” investuotojų ir antreprenerių vertinimo komisijos išrinkti nugalėtojai demonstravo didžiausią potencialą rasti savo nišą rinkoje ir plėstis Europoje. Vienos tokių komandų „Kosmeteka” įkūrėja dr. Diana Barragan-Ferrer kartu su kolegėmis, turinčiomis patirties farmacijos srityje dalijosi savo patirtimi: „Kuriame prototipą – kineziterapinį pleistrą raukšlių prevencijai. Hakatonas leido ne tik patikrinti, ar mūsų sprendimas turi potencialą, bet ir įvertinti jo realią vertę rinkoje. Kiekvienam, turinčiam idėją, svarbu išbandyti ją tokioje aplinkoje, kur galima gauti atgalinį ryšį ir sustiprėti.” Kaune – išmanių miestų sprendimams skirtas hakatonas
Trečiosios vietos nugalėtojai, komanda „Bičiuliai”, pristatė inovatyvų sprendimą, leidžiantį abiturientams pasiruošti egzaminams. Pasak komandos nario Nojaus Balčiūno, mentoriai padėjo suprasti, kokia kryptimi toliau vystyti mokymosi ir ruošimosi egzaminams platformą. „Lietuvoje būtina skirti daugiau dėmesio švietimo inovacijoms – tai padės jaunimui mokytis efektyviau. Mūsų komandą motyvuoja ne tik noras tobulėti kaip programuotojams, bet ir prisidėti prie visos švietimo sistemos pokyčių”, – akcentavo N. Balčiūnas.
Hakatonas tapo erdve ir pažangiems moksliniams sprendimams. Jungtinė LSMU bei KTU mokslininkų bei tyrėjų komanda pristatė savo kuriamą „AngioRepair” inovaciją, skirtą diabetu sergantiems pacientams: „Tai buvo mūsų pirmasis viešas sprendimo debiutas, kuris parodė, kokias galimybes suteikia technologijos. Svarbu ne tik kurti naujus gydymo metodus, bet ir tobulinti pacientų stebėsenos bei komunikacijos sistemas. Tikslas – kad medikai ne tik konstatuotų problemą, bet ir aktyviai dalyvautų ieškant jos technologinių sprendimo būdų”, – sakė LSMU profesorius Vincentas Veikutis.
Pasibaigus hakatonui, inovatyvių sprendimų kūrėjai kviečiami nestabdyti ir tęsti savo verslo idėjų vystymą Tech-Park Kaunas preakceleravimo programose. Tai ne tik galimybė gauti ekspertinę mentorystę, bet ir realus šansas sustiprinti verslo modelį, išgryninti vertės pasiūlymą bei pasiruošti pritraukti investicijų. Ypač tai aktualu medicinos ir skaitmeninių technologijų kūrėjams, siekiantiems išbandyti savo produktus rinkoje ir paversti juos sėkmingais sprendimais. Startuolių bendruomenė kviečia ne tik drąsiai eksperimentuoti, bet ir žengti kitą žingsnį link tvaraus augimo.
Atviras kvietimas iki kovo 31 d.: techpark-accelerator.lt/akceleravimo-programa
Reklama
