Profesija, kurios atstovus įmonės itin saugo: vien baigti universiteto neužtenka

Geras aludaris neatsiranda per metus ar dvejus, sako daugiau nei tris dešimtmečius šiuo amatu gyvenantis ir kasdien vis ko nors naujo išmokstantis Petras Sadovskis. Patyrusius aludarius itin vertina bei išsaugoti stengiasi ir įmonės, nes juos pakeisti nėra paprasta – Lietuvoje šių specialistų nedaug, o vien universitetinio išsilavinimo norint tapti profesionaliu aludariu nepakanka.

Reklama

„Daug kas įsivaizduoja, kad pagrindinis mūsų darbas yra ragauti gėrimus, bet taip tikrai nėra. Norint būti aludariu, reikia išmanyti biologiją, chemiją, mikrobiologiją, technologijas, kokybės kontrolę, higieną ir dar daugybę kitų dalykų. Mokymasis šitoje profesijoje praktiškai niekada nesibaigia“, – teigia „Volfas Engelman“ vyriausias aludaris P. Sadovskis.

Ir ne veltui – aludarystė laikoma vienu seniausių žmonijos amatų, o liepos viduryje net minima Tarptautinė aludarių diena, skirta pagerbti aludarių globėją Šv. Arnoldą. Šia proga įvairiose šalyse rengiamos iniciatyvos, kviečiančios iš arčiau pažinti aludarystės tradicijas ir šio amato subtilybes. Lietuvoje tai bus galima padaryti jau nuo 2018 puoselėjamoje tradicinėje šventėje, kuri vyks liepos 17 d. Kauno „Volfas Engelman“ bravoro prieigose.

Eksperimentai – įdomiausia darbo dalis

P. Sadovskis aludarystės srityje dirba jau daugiau kaip tris dešimtmečius. Į bendrovę jis atėjo 1994 m., dar studijuodamas Kauno technologijos universitete Maisto produktų technologiją, o vėliau profesinių žinių sėmėsi iš Čekijos ir Vokietijos aludarystės meistrų.

Tad per daugiau nei 30 metų sukaupta patirtis amatininkui leido iš arti stebėti visą technologinę kraftinių gėrimų gamybos raidą – nuo tradicinių metodų iki šiuolaikinių automatizuotų procesų atsiradimo.

Visgi taip pat per šiuos metus tenka išgirsti ir ne vieną mitą apie savo profesiją. Vienas dažniausių – kad didžiąją darbo dalį sudaro gėrimų ragavimas. Pasak P. Sadovskio, degustacijos yra svarbi darbo dalis, tačiau kasdienybėje kur kas daugiau laiko užima planavimas, analizė, technologiniai sprendimai ir gamybos valdymas.

„Aludario darbo diena retai būna vienoda. Ji prasideda gamybos rezultatų ir planų aptarimu, procesų peržiūra. Vienas pirmųjų kasdienių darbų – vandens degustacija ir vertinimas. Vanduo yra pagrindinė gėrimų sudedamoji dalis, todėl jo kokybė turi tiesioginę įtaką galutiniam produkto skoniui bei gamybos procesų stabilumui“, – pasakoja aludaris.

Naujo produkto kūrimas taip pat visuomet prasideda nuo idėjų generavimo, skaičiavimų ir analizės. Anot aludario, prieš pradedant gamybą pirmiausia vertinamos technologinės gamybos galimybės, ekonominis pagrįstumas, žaliavų prieinamumas bei rinkos poreikiai.

Visa tai įvertinus, darbai persikelia į bendrovėje veikiančią mažąją studiją, kur prasideda eksperimentai išgaunant geriausius skonius. Čia gimsta bandomosios partijos, kurios kruopščiai įvertinamos dar prieš pradedant didesnės apimties gamybą.

„Turime savo studiją, todėl galime bandyti praktiškai viską – naujas žaliavas, technologijas, net labai nestandartinius gėrimų stilius. Kartais užtenka pirmųjų partijų ir vartotojų reakcijų, kad suprastume, ar produktas turi perspektyvą. Būtent eksperimentai ir yra viena įdomiausių šio darbo dalių“, – sako aludaris.

Tarp išskirtinių šioje studijoje gimusių receptų – gėrimai su aitriosiomis paprikomis, itališkais gelato ledais bei įvairiais brandinimo sprendimais, suteikiančiais naujų aromatinių savybių.

„Nors pirmąją bandomąją kraftinio gėrimo partiją galima pagaminti per maždaug tris savaites, visas naujo produkto kūrimo procesas dažniausiai užtrunka gerokai ilgiau. Nuo idėjos iki produkto pasirodymo rinkoje gali praeiti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, ypač jei naudojamos retesnės žaliavos“, – sako P. Sadovskis.

Vienu įdomiausių pastarųjų metų projektų jis įvardija nealkoholinių gėrimų gamybą naudojant specialias mieles. Ši technologija leidžia išgauti norimą rezultatą nenaudojant brangių alkoholio šalinimo sistemų ir kartu išsaugoti pilnavertį skonį.

Kelias iki aludarystės – ilgas

P. Sadovskio teigimu, aludario profesija Lietuvoje vertinama kaip prestižinė ir reikalaujanti ilgalaikių investicijų į žinias. Be universitetinio išsilavinimo, specialistai nuolat tobulinasi tarptautiniuose mokymuose, konferencijose ir seminaruose.

„Geras aludaris neatsiranda per metus ar dvejus. Vien universitetinio išsilavinimo neužtenka – reikia mokytis užsienyje, dalyvauti seminaruose, konferencijose, nuolat gilinti žinias. Tai profesija, į kurią investuoja ir pats žmogus, ir įmonė, kurioje jis dirba“, – pabrėžia pašnekovas.

Dažniausiai profesinis kelias prasideda studijuojant maisto produktų technologiją ar susijusias sritis, kur įgyjami chemijos, biologijos, mikrobiologijos ir fermentacijos procesų pagrindai. Vis dėlto universitetinis išsilavinimas yra tik pirmasis žingsnis – didelė dalis svarbiausių kompetencijų įgyjama jau po mokslų.

„Daugelyje didžiųjų bravorų specialistai papildomai mokosi užsienyje, o profesinis augimas tęsiasi visą karjerą. Būtent todėl kvalifikuotų aludarių Lietuvoje nėra daug, o jų rengimas reikalauja ilgalaikių investicijų ir nuoseklaus žinių kaupimo, nes tai nėra darbas, kurį galima išmokti tik perskaičius vadovėlį“, – priduria jis.

Apart galimybės susipažinti su šia profesija, Kaune vyksiančios „Aludarių dienos by Volfas Engelman Nealkoholinis“ šventės metu lankytojų lauks išskirtinė programa: scenoje pasirodys tokie atlikėjai kaip „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, Saulius Prūsaitis bei vakarėlį užkursiantis DJ Jovani.

Be gausybės gyvos muzikos ir vasariškos atmosferos, svečiai turės unikalią galimybę dalyvauti ekskursijose po gamyklą (būtina išankstinė registracija), degustuoti specialiai šiai progai skirtus riboto leidimo gėrimus bei pasinerti į bendruomenišką šventės šurmulį pačioje miesto širdyje.