Sankcijos – ne tik didžiųjų galvos skausmas: ką turi žinoti kiekvienas Lietuvos verslas

Geopolitinės įtampos pasaulyje auga, o kartu su jomis ir tarptautinių sankcijų grėsmė verslui. Vis dažniau į sankcijų sąrašus patenka ne tik pavieniai asmenys ar įmonės, bet ir ištisi sektoriai. Advokatų profesinės bendrijos LAWCORPUS bendraįkūrėjas ir advokatas Rokas Venslauskas teigia – šiandien su sankcijų rizika susiduria ne tik stambios tarptautinės korporacijos, bet ir mažos ar vidutinės Lietuvos įmonės, kurios palaiko ryšius su užsienio partneriais.

Reklama

Pasak R. Venslausko, sandoris, kuris vakar atrodė saugus, šiandien gali tapti pavojingu – tiek finansiškai, tiek teisiškai. Net menkiausias neatidumas gali užtraukti dideles baudas, reputacijos praradimą ar net ikiteisminį tyrimą.

Norint išvengti sankcijų pažeidimų, pirmiausia būtina žinoti, kokie draudimai šiuo metu galioja. Patikimiausias šaltinis – Europos Sąjungos sankcijų žemėlapis, kuriame pateikiami visi ES taikomi apribojimai. Papildomai vertėtų stebėti Užsienio reikalų ministerijos bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) skelbiamą informaciją.

Sutartys, kurios gali tapti problema

Sankcijos verslui gali sukelti įvairių iššūkių. Dažniausiai – tai draudimas tiekti tam tikras prekes ar paslaugas, ypač jei jos yra dvigubos paskirties, priklauso aukštųjų technologijų ar prabangos prekių segmentui, teigia advokatas. Tokiais atvejais net ir netyčinis pažeidimas gali užtraukti administracinę arba net baudžiamąją atsakomybę.

„Sankcijos labai dažnai veikia ne tiesiogiai, o per finansinius srautus. Bankai, siekdami laikytis taisyklių, gali blokuoti mokėjimus ar net nutraukti bendradarbiavimą. Tai gali sužlugdyti visą sandorį ir atnešti verslui ilgalaikių nuostolių“, – aiškina R. Venslauskas.

Sutartys su užsienio partneriais taip pat gali tapti problema, jei jų nebegalima įvykdyti dėl įsigaliojusių apribojimų. Tokiu atveju kyla grėsmė ne tik delspinigiams ar netesyboms, bet ir teisiniams ginčams. Gali būti, kad dėl tokio pažeidimo nukenčia ne tik viena įmonė – prarandamas klientų pasitikėjimas, gadinama reputacija.

Atitiktis – ne formalumas, o būtinybė

Kad išvengtumėte šių rizikų, svarbiausia – prevencija. Specialisto teigimu, verslai turi taikyti atitikties (angl. compliance) priemones, kurios padėtų anksti identifikuoti riziką ir ją suvaldyti. Jis išskiria kelis punktus, kuriais tai apibrėžia praktikoje.

Pažink savo klientą (KYC) – būtina reguliariai tikrinti partnerių duomenis tarptautiniuose sankcijų sąrašuose (ES, JAV OFAC, JK ir kt.).

Vidinės procedūros – įmonėje turi būti aiškiai apibrėžta, kas atsakingas už patikrą, kaip elgtis nustačius riziką ir kokius sprendimus galima priimti.

Reklama

Darbuotojų mokymai – ypač svarbu, kad pirkimų, pardavimų ir finansų skyrių darbuotojai suprastų, kaip atpažinti rizikingas situacijas.

Sutartinės apsaugos – tarptautinėse sutartyse reikėtų numatyti aiškias išlygas dėl sankcijų, kurios leistų atsisakyti įsipareigojimų be žalos atlyginimo.

Kai sutarties įvykdyti neįmanoma

R. Venslauskas atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais, kai dėl sankcijų sutarties įvykdymas tampa neįmanomas, dažnai bandoma remtis force majeure (nenugalimos jėgos) sąlyga. Tačiau tai nėra visada paprasta. Išgyventi krizę padės tik atsakingas verslo bendradarbiavimas ir atvirumas darbuotojams

„Force majeure taikymui reikia įrodyti, kad situacijos negalėjote numatyti, kontroliuoti ar išvengti, ir kad būtent sankcijos tiesiogiai sutrukdė įvykdyti įsipareigojimus. Jei, pavyzdžiui, prekė nėra sankcionuota, bet bankas vis tiek blokuoja mokėjimą – įrodyti force majeure tampa sudėtinga“, – įspėja R. Venslauskas. Tarptautinės sankcijos

Kiekviena situacija reikalauja atskiro vertinimo – dažnai vienintelis kelias yra kreiptis į teisininkus. Įmonė pažeidė taikomas ekonomines sankcijas

Baudos – tik pradžia

Lietuvos įstatymai numato griežtas bausmes už sankcijų pažeidimus. Įmonė gali būti nubausta iki 100 proc. sutarties vertės, o vadovams gresia baudžiamoji atsakomybė. Be to, reputacinė žala gali būti nebeatitaisoma, o įtraukimas į „juoduosius sąrašus“ reikštų uždarytas duris į tarptautines rinkas.

„Prevencija visada kainuoja mažiau nei pasekmių taisymas. Investuoti į atitikties sistemas ir konsultuotis su teisininkais – tai ne išlaidos, o apsauga nuo žlugdančių klaidų,“ – apibendrina LAWCORPUS advokatas.