Verslas
Šiuos specialistus vadina „aukso fondu“: didžiausią jų stygių jaučia regionai
Inžinerijos kryptis Lietuvoje tampa vis aktualesnė, tačiau duomenys atskleidžia įdomų paradoksą – nors bendras stojančiųjų skaičius auga, regionuose kvalifikuotų inžinierių trūkumas tik gilėja. Verslo atstovai sako, kad ši situacija kelia rimtą iššūkį: regionai praranda specialistus, todėl įmonės priverstos ieškoti naujų būdų, kaip sudominti jaunimą, užtikrinti darbo vietų patrauklumą ir paskatinti kurti ateitį Lietuvoje, o ne svetur.
Reklama
Augimas akivaizdus, bet iššūkių netrūksta
Lietuvos aukštosios mokyklos fiksuoja reikšmingą inžinerijos studijų augimą. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, 2025 metais universitetuose į šią sritį priimta 11 proc. daugiau studentų nei 2024-aisiais. Kolegijose per metus inžinerijos mokslų studentų padaugėjo 3 proc.
Ekspertų teigimu, jaunuoliai vis dažniau mato inžineriją kaip stabilų ir perspektyvų karjeros kelią, tačiau konkurencingas priėmimas rodo, kad vietų pasiūla dar atsilieka nuo paklausos.
Vis dėlto, nors bendros tendencijos džiugina, išlieka reikšminga disproporcija pagal lytį. Į inžinerijos kryptis stoja dvigubai daugiau vyrų nei moterų – atitinkamai 8 proc. ir 4 proc. bendro visų stojančiųjų skaičiaus. Europos Sąjungos mastu šis skirtumas yra labai panašus – 11 ir 5 proc.
Pramonės automatizacijos, robotizacijos ir dirbtinio intelekto sprendimus kuriančios tarptautinės investicinės VMG grupės įmonės „VMG Technics“ Mokymų ir ugdymo projektų vadovo Mindaugo Gudelio įsitikinimu, tokia situacija gali apriboti moterų karjeros galimybes inžinerijos srityje, o kartu ir mažina sektoriaus potencialą.
„Kol kas vis dar gyvas stereotipas, kad inžinerija – vyriška sritis. Tačiau praktika rodo ką kita: merginos, pasirinkusios inžineriją, dažnai demonstruoja itin aukštus pasiekimus, ypač disciplinose, susijusiose su tikslumu, projektų valdymu ir inovacijų kūrimu“, – pastebi M. Gudelis, pridurdamas, kad ši tendencija skatina verslą aktyviau įtraukti moteris į technologijų sektorių.
Jaunimui regionuose – papildomos galimybės
Nepaisant augančio studentų skaičiaus ir didėjančio inžinerijos patrauklumo, realybė rodo, kad galimybės įgyti praktinės patirties ir pasirinkti inžinerijos studijas skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Pavyzdžiui, Prienų rajone net 15,7 proc. abiturientų pasirinko inžinerijos studijas, Kauno rajone ir Ignalinoje – po 15,2 proc., Palangoje – 14,8 proc., tuo metu Kalvarijoje – vos 2 proc., Rietave – 2,2 proc., Zarasuose – 3,1 proc.
Tokią disproporciją, anot „GEEC Education“ vadovo Pauliaus Jakuičio, lemia prieinamumo skirtumai ir pačių mokymo įstaigų galimybės pasiūlyti inovatyvų ir naujausiais tyrimais bei technologijomis paremtą mokymą.
„Didmiesčių universitetai ir kolegijos turi pažangiausias laboratorijas, išvystytus technologijų centrus. Ten studentai turi galimybes dalyvauti tarptautiniuose projektuose, konkursuose ar praktikose, kurios padeda įgyti realių įgūdžių. Regionuose tokių išteklių paprasčiausiai nėra, todėl čia jaunuoliai renkasi tradicines studijas – teisę, mediciną, vadybą“, – sako pašnekovas.
Jis priduria, kad švietimo prieinamumo klausimas išlieka viena pagrindinių karjeros pasirinkimus lemiančių priežasčių. Regionai skirtingi, o užsakymai kone vienodi ‒ kokie patiekalai ir maisto produktai užsakomi didžiuosiuose Lietuvos miestuose?
Pasak „VMG Technics“ atstovo, šiuo metu labiausiai jaučiamas automatikos, robotizacijos, mechanikos ir elektros inžinerijos specialistų trūkumas.
„Patyrusių specialistų praktiškai nebėra. Jaunus talentus turime rasti patys ir jiems pristatyti, kokias galimybes darbuotojai turi mūsų įmonėje. Tai visiškai kitokia situacija nei prieš dešimtmetį, kai darbdaviai rinkdavosi iš kandidatų“, – pastebi M. Gudelis.
Tačiau jis priduria, kad įmonės jau pradėjo ieškoti kūrybiškų būdų, kaip pritraukti specialistus į regionus. Tarp svarbiausių strateginių verslo prioritetų – sukurti kuo patrauklesnes darbo vietas jaunimui, kad kuo mažiau protų nutekėtų į užsienį. Tikroji energetinė laisvė – globaliai konkurencingos kainos
„Siūlome hibridinius darbo modelius, lankstų grafiką, net paramą būstui ar perkraustymui. Gyvenimas regionuose gali būti patrauklus – čia daugiau erdvės, mažiau spūsčių, o gamta – visai šalia. Be to, regionuose jau kuriami modernūs gamybos centrai, kuriuose jaunimas gali įgyti patirties ir prisidėti prie pažangiausių technologijų diegimo“, – sako M. Gudelis.
Siekiant, kad regionų jaunuoliai turėtų realią galimybę pažinti šiuolaikinę inžineriją, VMG grupė kartu su „GEEC Education“ įgyvendina projektą „VMG Inžinerijos kodas“. Per paskaitas, praktines užduotis ir ekskursijas į „VMG Technics“ gamyklą 10-12 kl. moksleiviai gali iš arti susipažinti su robotika, dirbtiniu intelektu ir produktų kūrimu, įgyjant patirties, kuri padeda kurti karjeros pagrindą ir įsitraukti į regionų technologinę plėtrą. Projekto įgyvendintojų teigimu, taip siekiama suteikti jaunimui praktinės patirties, motyvuoti rinktis inžineriją kaip prasmingą karjeros kelią Lietuvoje ir taip užpildyti regionų bei darbo rinkos poreikių spragas. VU Verslo mokykla ir „Western Union Foundation” skatins domėtis Web3 galimybėmis švietime
Darbo rinka lenkia universitetų galimybes
Augant stojančiųjų skaičiui, galima tikėtis, kad darbo rinkos spaudimas mažės. Prognozuojama, kad iki 2025 metų sektoriuje bus sukurta daugiau nei 12 tūkst. naujų darbo vietų.
Pasak „GEEC Education“ vadovo Pauliaus Jakuičio, Europos mastu jaunimą labiausiai traukia žaliosios transformacijos kryptys: elektronikos ir elektros inžinerija, mechatronika, dirbtinis intelektas, energetikos bei tvariosios inžinerijos studijos. Kalbų mokykla susidūrė su nesąžiningu konkurentų elgesiu
„Tokios studijos dažnai siejamos su garantuotomis darbo vietomis ir aukštesnėmis pajamomis, todėl jų populiarumas tik augs. Be to, Europos Sąjungos fondų investicijos ir inovacijų programos daro tokias specialybes patrauklias tiek karjeros, tiek finansine prasme“, – sako P. Jakuitis.
Reklama
