Stabdyti viešųjų pirkimų procedūras tapo rizikingiau: verslui gali tekti atlyginti pirkėjų nuostolius

Teisės firmos „Sorainen“ vyresnysis teisininkas, advokatas Žilvinas Briedis

Reklama

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praėjusią savaitę galutinai atsakė į ilgą laiką diskusiją kėlusį klausimą – kokiomis aplinkybėmis ir kokia atsakomybė gali tekti įmonėms, kai teismuose skundžiami viešųjų pirkimų konkursų rezultatai. Teismo išaiškinimas yra aktualus visoms įmonėms, kurios viešuosiuose pirkimuose svarsto ginčyti pirkėjų sprendimus.

Procedūrų sustabdymas – verslui priskiriama rizika

Išaiškinimu teismas siunčia aiškią žinią tiekėjams, kad pastarųjų prašymu sustabdžius pirkimo procedūras teismuose ir galiausiai pralaimėjus bylą dėl konkurso rezultatų teisingumo, verslas gali būti atsakingas už perkančiųjų organizacijų dėl to patirtus nuostolius.

Galutiniu sprendimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad konkurso rezultatų ginčijamas bei procedūrų sustabdymas yra verslui priskiriama rizika. Dėl to teise stabdyti pirkimo procedūras įmonės turėtų naudotis atsakingai ir gerai pasvėrusios teisme kvestionuojamų reikalavimų pirkėjams pagrįstumą. Ne mažiau svarbus ir kitas teismo išaiškinimas, kad – atsakomybė verslui kyla tik tuomet, kai perkančioji organizacija tinkamai ir įtikinamai įrodo dėl procedūrų stabdymo patirtą žalą.

Ginčas kilo dėl irklavimo trasos rangos darbų konkurso

Ginčas, kuriame teismas pateikė šį išaiškinimą, kilo dėl irklavimo trasos Lampėdžio ežere rangos darbų konkurso. Dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdytų pirkimo procedūrų Kauno miesto savivaldybė pateikė ieškinį rangovui „HSC Baltic“. Savivaldybė prašė atlyginti beveik 370 tūkst. eurų nuostolių, kurie, pasak savivaldybės, galimai kilo laiku nepanaudojus valstybės subsidijos.

Nors teismas pripažino, kad konkrečiam verslo subjektui gali kilti civilinė atsakomybė, tačiau suabejojo dėl Kauno miesto savivaldybės prašomos priteisti sumos pagrįstumo. Teismas grąžino bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris turėtų įvertinti verslo atsakomybės laipsnį konkrečiame konkurse ir nustatyti, ar buvo padaryta žala. Visgi sprendžiant iš bylai pateiktų įrodymų, dėl menamos žalos kyla daug abejonių.

Ar viešųjų pirkimų procedūros bus stabdomos rečiau?

Nepriklausomai nuo to, kaip pasibaigs minėtas ginčas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai neabejotinai turės reikšmingų pasekmių viešųjų konkursų eigai. Visų pirma, gali reikšmingai sumažėti viešųjų pirkimų procedūrų stabdymų teismuose, o tai potencialiai neigiamai atsilieps tiekėjų teisėms veiksmingai ginčyti pirkimo procedūras bei siekti konkurso laimėjimo. Kita vertus, pirkėjai turės pareigą objektyviai įsivertinti, ar jiems tikrai buvo padaryta žala procedūrų stabdymu, tačiau galės jaustis užtikrinčiau dėl sklandžios viešųjų pirkimų procedūrų eigos. Galiausiai tik praktika parodys, ar tai bus naudinga viešajam interesui.