Tarptautinės konferencijos dalyviai įvardijo svarbiausius įgūdžius, kuriuos būtina ugdyti Lietuvos ūkininkams

Lyginant su daugeliu kitų pasaulio šalių, Lietuvos grūdų sektorius pasižymi ypatingomis sąlygomis dėl puikiai išvystytos infrastruktūros, nedidelių krovinių gabenimo atstumų, geografinės padėties ir daugelio kitų aplinkybių. Tačiau kad stiprintų savo pozicijas pasaulio rinkose, ūkininkai turėtų labiau rūpintis kooperacija, ilgalaikiu veiklos planavimu, investuoti į užauginamų grūdų kokybę. Tokios įžvalgos skambėjo Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Agroverslo forumas 2024”.

Reklama

Konferenciją atidarė Janušas Vocjechovskis (Janusz Wojciechowski) – Lietuvoje viešintis Europos Komisijos narys, atsakingas už žemės ūkį. Komisaras pristatė Europos Sąjungos žemės ūkio politikos atities viziją ir jos keturis prioritetus: maisto gaminimo veiklas saugumą, žemės ūkio stabilumą, tvarumą ir solidarumą. Žemės ūkio verslo bendrovės „Scandagra“ iniciatyva surengtoje konferencijoje daug dėmesio skirta visiems šiems prioritetams, ypač – ūkių veiklos tvarumui ir efektyvumui, žemės ūkio kooperatyvų plėtrai.

Naudinga ir ūkininkams, ir agroverslui

„Sėkmingi žemės ūkio kooperatyvai sudaro sąlygas sklandžiai vystyti žemės ūkio verslą ir investuoti į kitas veiklos sritis, tokias kaip logistika ar energetika, kurti ir diegti inovacijas, kurios savarankiškai veikiantiems ūkiams ne visuomet būtų prieinamos. Stiprūs kooperatyvai yra naudingi ir patiems ūkiams, ir žemės ūkio verslo bendrovėms, ir valstybei. Todėl gebėjimas burtis, steigti ir valdyti žemės ūkio kooperatyvus yra vienas iš įgūdžių, kurį ūkininkams nepaprastai svarbu ugdyti“, – pažymi Marius Vasiliauskas, bendrovės „Scandagra“ vadovas.

Jis atkreipia dėmesį į Danijos žemės ūkio kooperatyvų patirtį, kurią konferencijoje buvęs „DLG Group“, vienos didžiausių žemės ūkio produkcijos tiekimo bendrovių Europoje, vadovas Kristianas Hunbdebolas (Kristian Hundebøll). Daugelis Danijos kooperatyvų šiuo metu yra vienos didžiausių ir sėkmingiausių pasaulio žemės ūkio bendrovių, eksportuojančių į 150 šalių ir apie 70 proc. pajamų gaunančių iš eksporto rinkų, ir gauti prie jų prieigą pavieniams ūkiams daugeliu atvejų nebūtų pavykę gauti. Vis dėl to, kaip pažymėjo K. Hundebolas, kad kurtų vertę nariams ir visuomenei, kooperatyvai turi veikti kaip komercinės organizacijos – burti profesionalias vadovų ir darbuotojų komandas, siekti pelno, kad vėliau jį galėtų investuoti į inovacijas ir plėtrą pasaulio rinkose.

Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad pozicijoms tarptautinėse rinkose stiprinti ir veiklos rodikliams gerinti ūkininkams svarbūs ir ilgalaikio planavimo įgūdžiai. Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas atkreipė dėmesį, kad daugelis mūsų šalies ūkininkų puikiai rengia metų planus, tačiau trejų ar penkerių metų veiklos planavimas daugumai tebėra didelis iššūkis.

Ragina investuoti į kokybę

Be to, ūkininkams patariama susirūpinti ir užauginamų grūdų kokybe. „Aukštos kokybės grūdinės kultūros iki šiol buvo svarbiausia Lietuvos augintojų stiprybė ir konkurencinis pranašumas pasaulinėse rinkose, nes aukščiausios klasės grūdai kainuoja žymiai daugiau nei prastesnės kokybės produkcija, kurios užaugina visi. Vis dėlto, ne pirmus metus stebime, kad mūsų šalies ūkininkų užauginamų grūdų kokybė prastėja ir baltymų kiekis grūduose krenta. Kad liktume konkurencingi pasaulio rinkose, turime investuoti į kokybę, o tai pirmiausiai reiškia investicijas į trąšas“, – teigia Karolis Tarasevičius, bendrovės „Scandagra“ grūdų verslo vadovas.

„Agroverslo forume“ dalyvavę ekspertai teigė, kad tręšimu ūkininkai ilgainiui privalės vis labiau rūpintis ne tik dėl ekonominių sumetimų. Pasaulinio ne pelno siekiančio žemės ūkio ekspertų tinklo „Agri Benchmark“ vadovas Jeltas Cimeris (Yelto Zimmer) aptarė šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas augalininkystėje. Specialistas pažymėjo, kad iš įvairių šalių ūkių gautais duomenimis, trąšų gamyba ir naudojimas yra vienas reikšmingiausių veiksnių, lemiančių emisijas žemės ūkyje. Siekiant veiksmingiau kovoti su klimato kaita, azoto trąšas svarbu naudoti itin kryptingai, tose vietose ir tuo metu, kai to labiausiai reikia.

Iš viso konferencijoje dalyvavo daugiau kaip 20 pranešėjų ir diskusijų dalyvių – žemės ūkio verslo, politikos atstovų, mokslininkų, ūkininkų, visuomenininkų. „Agroverslo forume“ susirinko daugiau kaip 300 dalyvių.

Konferencijoje apžvelgti ne tik žemės ūkio politinės ir ekonominės aplinkos pokyčiai ir tendencijos, klimato kaitos keliami iššūkiai, bet kalbėta ir apie inovacijas bei technologijų pažangą, dirbtinio intelekto perspektyvas žemės ūkyje ir jo versle, aptarti finansiniai instrumentai, leidžiantys efektyviai investuoti ir auginti veiklos apimtis.

Konferenciją „Agroverslo forumas“ bendrovė „Scandagra“ rengė kartu su „Verslo žiniomis“.