Verslas
Tikroji Mark Zuckerberg transformacija: nuo studento iki milžiniškos korporacijos vadovo
Kiekvienas, kas bent kartą jungėsi prie „Facebook“, vienaip ar kitaip pažįsta Marką Zuckerbergą. Ar bent tą jo versiją, kuri šypsosi iš konferencijų scenų su pilkai mėlynu megztiniu ir monotonišku balsu aiškina apie „jungtį tarp žmonių“. Tačiau tas žmogus, kuris pradėjo viską iš Harvardo bendrabučio, ir tas, kuris šiandien vadovauja „Meta“, yra beveik du skirtingi žmonės. Ir galbūt tai yra įdomiausia – stebėti, kaip vienas iš garsiausių mūsų laikų technologijų veidų išgyveno tylų, bet dramatišką virsmą.
Reklama
Harvardas, kodas ir pirmas konfliktas
2003-ieji, Harvardas, šaltas kambarys su mediniais baldais ir studentais, kurie visą laiką spokso į savo ekranus. Zuckerbergas – liesas, uždaras, visad su laptopu. Jis kuria tinklalapį, kuris, kaip pats sakė, „buvo tik eksperimentas“. Jis pavogė universiteto studentų nuotraukas ir sukūrė „Facemash“ – primityvų puslapį, kuriame žmonės galėjo balsuoti, kas „karštesnis“.
Tą naktį Harvardas užblokavo tinklą. Zuckerbergą iškvietė į administraciją. Bet įdomiausia – jis nesustojo. Jis suprato, kad ne nuotraukos čia esmė. Esmė – žmonės nori matyti vieni kitus internete. Ir nori būti matomi.
Tai tapo „Thefacebook“. Ir nuo čia viskas pajudėjo taip greitai, kad net jis pats, atrodo, nespėjo suvokti, ką paleido į pasaulį.
Kaip studentų projektas pavirto milžinu
Kai Zuckerbergas 2004 m. išsikraustė į Palo Altą, tai nebuvo genialus planas. Tai buvo instinktas. Jis jautė, kad čia verda kažkas didelio. „Facebook“ augo be reklamos, be didelio PR – tiesiog žodžiu. Per kelis mėnesius svetainė tapo nebe studentų žaislu, o socialiniu reiškiniu.
Bet su šlove atėjo ir pirmieji skandalai. Jo buvę Harvardo pažįstami – Winklevoss dvyniai – apkaltino jį pavogus idėją. Prasidėjo teismai, susitarimai, antraštės. Tačiau Zuckerbergas darė tai, ką moka geriausiai – ignoravo triukšmą ir kodavo.
Įdomu, kad būtent tada jis pradėjo formuoti savo požiūrį į pasaulį: jei tu tiki savo produktu, tu eini pirmyn, kad ir kiek aplink triukšmo.
Facebook sprogimas ir sprogusios iliuzijos
2007–2010 metai buvo euforijos laikai. „Facebook“ išaugo iki šimtų milijonų vartotojų. Zuckerbergas tapo milijardieriumi būdamas vos 23-ejų. Vieni jį vadino genijumi, kiti – socialiniu inžinieriumi be moralės.
Reklama
Kai „The Social Network“ pasirodė kino teatruose, pats Zuckerbergas žiūrėjo filmą su keistu šypsniu. „Tai netikslu, bet smagu“, – sakė jis. Vis dėlto filme buvo viena teisinga linija: „Jis nekuria draugystės, jis kuria imperiją.“
Ir imperija augo. Bet kartu su ja augo ir atsakomybė, kurios Zuckerbergas ilgai nenorėjo pripažinti. „Facebook“ jau 15 metų
Krizės, kurios pakeitė jį
Iki 2016-ųjų viskas atrodė tobulai. „Facebook“ buvo visur – nuo politikos iki asmeninių santykių. Tačiau tada atėjo „Cambridge Analytica“. Milijonai duomenų, išnaudotų manipuliacijai rinkimuose.
Staiga Zuckerbergas iš genijaus tapo kaltinamuoju. Jo veidas, anksčiau simbolizavęs inovaciją, tapo simboliu naivumo – ar galbūt godumo. JAV Kongrese jis sėdėjo tarsi kitas žmogus: atsargus, šaltas, be to įprasto geekiško pasitikėjimo.
Tada jis pradėjo keistis. Išmokti kontroliuoti savo kalbą, emocijas. Jo vieši pasisakymai tapo labiau korporatyviniai, net nuobodūs. Bet už to slypėjo strategija – Zuckerbergas išmoko būti ne tik kūrėjas, bet ir vadovas.
Metaverse ir bandymas išrasti save iš naujo
Kai 2021 m. „Facebook“ tapo „Meta“, daugelis galvojo, kad tai bandymas pabėgti nuo blogos reputacijos. Gal ir buvo. Bet tai buvo ir ženklas, kad Zuckerbergas vis dar ieško – ne tik naujų rinkų, bet ir naujos prasmės.
Jo investicijos į virtualią realybę, „Metaverse“ viziją, kol kas atrodo labiau kaip lošimas nei garantuota ateitis. Kritikai vadina tai per brangia fantazija. Bet jis vis tiek tiki.
Ir čia – sena tiesa: Zuckerbergas visada buvo geriausias tada, kai niekas juo netikėjo.
Ką ši transformacija sako apie vadovavimą
Šiandien Zuckerbergas yra 40-metis milijardierius, vis dar su tą pačia paprasta apranga ir ta pačia ramia veido išraiška. Bet jis pasikeitė. Nebėra to jauno vaikino, kuris kodavo naktimis. Dabar tai žmogus, kuriam tenka valdyti 60 000 darbuotojų, prižiūrėti dirbtinio intelekto laboratorijas, spręsti geopolitinius ginčus dėl dezinformacijos. Facebook dirbtinis intelektas
Ir vis dėlto jo istorija ne apie genialumą. Ji apie nuolatinį mokymąsi. Apie žmogų, kuris išmoko, kad inovacijos be atsakomybės galiausiai sprogsta rankose.
Jis nebėra „Facebook“ berniukas. Jis tapo vienu svarbiausių mūsų laikų verslo lyderių – gal ne visada mylimu, bet sunkiai ignoruojamu.
Galbūt tikrasis Zuckerbergas dar tik formuojasi
Kiekvieną kartą, kai atrodo, kad jo era baigėsi, jis grįžta. Kitoks. Šaltas, bet apskaičiuotas. Jis vis dar tiki jungtimi tarp žmonių, tik dabar supranta, kiek pavojinga ji gali būti.
Ir galbūt čia slypi tikroji transformacija – ne „Facebook“ ar „Meta“ augime, o tame, kad žmogus, kuris kūrė pasaulį, dabar pagaliau suprato, kokią atsakomybę tai reiškia.
Reklama
