V. Vasiliauskas: europinis reguliavimas turi būti pagrįstas pasiteisinusiomis nacionalinėmis praktikomis

Europos Sąjungos (ES) reguliacinės iniciatyvos turi būti pagrįstos valstybėse narėse jau taikomais ir pasiteisinusiais sprendimais. Tai ypač aktualu reguliuojant itin sparčiai besivystančius sektorius, tokius kaip finansinės technologijos (FinTech), ir siekiant užkardyti rizikas finansų sistemoje, įskaitant ir kovą su pinigų plovimu. Tokią poziciją Lietuvos banko valdybos pirmininkas V. Vasiliauskas ES politikos formuotojams pristatys vizito Briuselyje metu.

Reklama

„Europos Komisijos (EK) pasiryžimas sukurti bendrą skaitmeninių finansinių paslaugų rinką yra neabejotinai lauktas ir sveikintinas ketinimas. Tačiau jį įgyvendinant svarbu užtikrinti, kad, užuot švaistę laiką ir pastangas rato išradimui, verčiau pasinaudotume jau išrastais dviračiais. Kitaip tariant, ES lygmens siūlymus vertėtų grįsti tuo, kas jau veikia, buvo patikrinta ir pasiteisino nacionaliniu lygmeniu“, – sako V. Vasiliauskas. Jis pabrėžia, kad „Lietuvos bankas turi vertingos patirties plėtojant inovacijoms palankią reguliacinę aplinką ir yra kruopščiai išanalizavęs bei įvertinęs FinTech įmonėms ir jų prižiūrėtojams praktikoje kylančius iššūkius – šia patirtimi esame pasirengę pasidalyti su ES politikos formuotojais.“

EK šių metų trečiąjį ketvirtį ketina pristatyti FinTech veiksmų planą, jame bus numatyti žingsniai, skirti skaitmeninių finansinių paslaugų plėtrai ES mastu paskatinti. 

Mūsų šalyje šiuo metu veikia 210 FinTech įmonių. Lietuva kartu su JAV, Jungtine Karalyste, Singapūru ir Šveicarija patenka į finansinių technologijų srityje lyderiaujančių pasaulio valstybių TOP-5, o prie to reikšmingai prisideda palanki reguliacinė aplinka. Lietuvos bankas FinTech įmonėms suteikia galimybę testuoti produktus bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje (angl. regulatory sandbox), konsultuoja potencialius naujus rinkos dalyvius, suteikia tiesioginę prieigą prie centrinio banko mokėjimų sistemos ir taiko kitas į inovacijų plėtrą finansų sistemoje orientuotas priemones.

Vis dėlto palankus požiūris į inovacijas nereiškia mažiau griežtų reguliacinių standartų. Kokybės ir skaidrumo kartelė iškelta aukštai – beveik trečdalis FinTech įmonių, kurios kreipiasi į Lietuvos banką siekdamos gauti veiklos licenciją, sulaukia neigiamo atsakymo.

Sparti finansinių technologijų sektoriaus plėtra ne tik atneša didesnę konkurenciją ir leidžia vartotojams pasiūlyti naujos kartos finansinių produktų, bet ir gali kelti papildomą riziką, įskaitant ir pinigų plovimo srityje.

„Nors pinigų plovimo grėsmė Lietuvos finansų sistemoje tebėra maža, į šį rizikos šaltinį žiūrime pro padidinamąjį stiklą. EK turėtų būti ypač aktuali mūsų patirtis kontroliuojant su inovatyviomis FinTech įmonėmis susijusias rizikas ir plėtojant naujus bendradarbiavimo formatus tarp viešojo ir privačiojo sektorių, įskaitant ir komercinius bankus“, – pabrėžia Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

EK dar šių metų pirmąjį ketvirtį numato pateikti pinigų plovimo prevencijos veiksmų planą. Jame bus išskiriami siūlymai, skirti ES lygmens pinigų plovimo prevencijos sistemai stiprinti ir bendradarbiavimui tarp atsakingų institucijų skirtingose šalyse gilinti.  

Lietuvos bankas pastaraisiais metais reikšmingai sustiprino pinigų plovimo prevencijos pajėgumą, priežiūros procese diegia modernias skaitmenines priemones, bendradarbiauja su kitų šalių institucijomis ir plėtoja informacijos dalijimosi platformą tarp viešojo ir privačiojo sektorių. Pinigų plovimo rizika Lietuvos finansų sistemoje tebėra žema – nerezidentų indėliai sudaro vos 2,4 proc. visų indėlių, o pinigų perlaidos į ne ES valstybes siekia tik 0,4 proc. visų perlaidų.

V. Vasiliauskas Briuselyje lankysis vasario 28 d. Vizito metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas susitiks su EK Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinio direktorato vadovu Johnu Berriganu, bendraus su žiniasklaidos atstovais ir dalyvaus kituose dvišaliuose susitikimuose.