VDI primena apie darbdavio pareigą vykdyti darbuotojų informavimo ir konsultavimo funkcijas

Būtina žinoti, kad darbo tarybų veikloje randasi darbuotojų informavimo ir konsultavimo pareiga. Taip pat svarbu akcentuoti, kad šios procedūros nėra tapačios. Ką tai reiškia? Tai yra dvi savarankiškos atskiros procedūros, kurias Darbo kodekso 204 straipsnis aiškiai atskiria. Informavimas, kaip dažnai manoma, nėra sudėtinė konsultavimo procedūros dalis. Tačiau abi šios pareigos – ypač svarbios, ir jas darbdavys vykdyti privalo.

Reklama

Informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams, darbo tarybai ar profesinei sąjungai, siekiant supažindinti su klausimo esme. Konkretus klausimas gali būti susijęs su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais.

Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas. Informavimo metu darbdavys privalo laiku nemokamai raštu teikti informaciją darbo tarybai ir atsako už šios informacijos teisingumą.

Kancleris Šarūnas Orlavičius pastebi, kad kolektyvinių sutarčių, darbdavio ir darbo tarybos susitarimų ir kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais ir tvarka darbuotojai per darbo tarybas arba Darbo kodekso nustatytu atveju per profesinę sąjungą turi teisę būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose su darbdaviais ir jų atstovais su darbuotojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų įgyvendinimu ir gynimu susijusiais klausimais.

„Taigi Darbo kodekso 206–208 str. numatytais atvejais, pavyzdžiui, prieš tvirtinant vietinius norminius teisės aktus, grupės darbuotojų atleidimo atveju, verslo ar jo dalies perdavimo atveju darbdavys turi vesti informavimo ir konsultavimo procedūras su darbo taryba, o jeigu jos nėra – su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga“, – akcentuoja VDI kancleris.

Š. Orlavičius pažymi, kad pagal Darbo kodekso 205 str. darbuotojų atstovų reikalavimu vykdomas ir reguliarusis informavimas ir konsultavimas, t. y. kartą per kalendorinius metus, tačiau ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos, darbdavys privalo pateikti informaciją darbo taryboms apie dabartinę ir būsimą įmonės, įstaigos, organizacijos, o esant darbovietės lygmens socialinei partnerystei – ir darbovietės, veiklą, ekonominę padėtį ir darbo santykių būklę, t. y. galimus įmonės užimtumo pokyčius, darbo laiko organizavimo ypatumus, įskaitant informaciją apie viršvalandinio darbo laiko trukmę ir jo organizavimo priežastis, įvykusius darbo užmokesčio pokyčius ir numatomas jo tendencijas ir kt.

Be to, akcentuotina, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip dvidešimt, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją: 1) apie darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, jeigu profesijos grupėje yra daugiau kaip du darbuotojai; 2) kurią skelbti įpareigoja įstatymai, kolektyvinės sutartys, darbdavio ir darbo tarybos susitarimai pagal Darbo kodekso 23 str. 2 d.

Darbdaviai reguliariai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie ne visą darbo laiką įmonėje, įstaigoje, organizacijoje dirbančius darbuotojus, nurodydami darbuotojų, dirbančių ne visą darbo laiką, skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį pagal Darbo kodekso 40 str. 8 d.

Be to, privalo reguliariai, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, pareikalavus darbo tarybai, informuoti darbo tarybą, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančią profesinę sąjungą apie nuotolinio darbo būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydamas taip dirbančių darbuotojų skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį pagal Darbo kodekso 52 str. 8 d.

Vadovaujantis DK 71 str. 3 d., darbdaviai ne rečiau kaip kartą per metus, pareikalavus darbo tarybai, o kai jos nėra, – darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, privalo teikti informaciją apie terminuotų darbo sutarčių būklę įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, nurodydami darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, skaičių, užimamas pareigybes ir, jeigu profesijos grupėje yra daugiau negu du darbuotojai, darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį.

Š. Orlavičius pabrėžia, jog manant, kad darbdavys nevykdo informavimo ir konsultavimo pareigos ar ją vykdo netinkamai, Darbo kodekso nuostatos darbuotojų atstovams suteikia teisę per du mėnesius nuo sužinojimo apie tokį pažeidimą inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Pripažinus pažeidimus, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas – darbo ginčų komisija ar teismas – turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti jį atlikti tam tikrus veiksmus.