Verslas
Vičiūnai Group: nuo Kauno iki pasaulio rinkų
Kai Kaune devintojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo formuotis pirmieji verslai, mažai kas galvojo apie pasaulines maisto rinkas. Tai buvo laikas, kai svarbiau buvo išgyventi, prisitaikyti, suprasti, kaip apskritai veikia rinka. Būtent tame fone ir atsirado tai, kas vėliau bus vadinama „Vičiūnai Group“. Ne kaip didelis planas. Greičiau kaip nuosekli reakcija į aplinkybes.
Reklama
Šiandien apie grupę kalbama visai kitaip. Kaip apie vieną didžiausių maisto gamintojų regione, turintį gamyklas, logistikos centrus, prekių ženklus ir pardavimus dešimtyse šalių. Bet kelias iki to nebuvo tiesus ir niekada neatrodė tvarkingas.
Pradžia, kuri neatrodė „strategiška“
Pirmieji žingsniai buvo paprasti. Šaldytos žuvies produktai, nedidelės apimtys, vietinė rinka. Tuo metu Kaunas buvo patogi vieta: logistika, pramoninė infrastruktūra, žmonės, turintys patirties gamyboje. Nebuvo nei kalbų apie „globalų prekių ženklą“, nei sudėtingų vizijų.
Sprendimai dažnai buvo priimami praktiškai. Kas veikia – paliekama. Kas neveikia – atmetama. Toks požiūris vėliau taps viena iš svarbiausių Vičiūnai Group savybių: ne teorinis planavimas, o nuolatinis tikrinimas realybėje.
Žuvis kaip atspirties taškas, ne kaip riba
Ilgą laiką Vičiūnai Group buvo siejama pirmiausia su žuvimi. Ir ne bet kokia, o su surimi produktais, kurie daugeliui tapo kasdienio stalo dalimi. Krabų lazdelės, žuvies užkandžiai, šaldyti gaminiai.
Ši niša atrodė siaura, bet joje slypėjo vienas privalumas – nuolatinė paklausa. Žuvis nėra mada. Ji neišeina iš raciono, keičiasi tik forma, pateikimas, patogumas. Tai leido ramiai investuoti į technologijas, receptūras, gamybos efektyvumą.
Laikui bėgant tapo aišku, kad žuvis nėra riba. Tai labiau platforma, nuo kurios galima judėti toliau.
Gamyba, kuri nemėgsta triukšmo
Apie gamyklas dažnai kalbama skaičiais: kvadratiniais metrais, linijų skaičiumi, tonomis per metus. Vičiūnai Group atveju šie skaičiai dideli. Bet svarbiau, ką jie reiškia kasdienybėje.
Didelės apimtys reiškia ne tik mastą, bet ir discipliną. Kai per dieną pagaminami šimtai tonų produkcijos, klaidos kainuoja brangiai. Todėl procesai turi būti ne gražūs skaidrėse, o veikiantys realiomis sąlygomis: skirtingose šalyse, su skirtingomis žaliavomis, skirtingais žmonėmis.
Gamybos plėtra vyko ne vien Lietuvoje. Gamykliniai pajėgumai atsirado ir kitose Europos šalyse, arčiau pagrindinių rinkų. Tai sumažino logistikos rizikas ir leido greičiau reaguoti į vietinius poreikius.
Prekių ženklai, kurie nekalba per garsiai
„Viči“, „Esva“, „Columbus“ – šie vardai daugeliui pažįstami, nors retas susimąsto, kas stovi už jų. Tai ir yra vienas iš Vičiūnai Group bruožų: prekių ženklai dažnai gyvena savarankišką gyvenimą, nepririšti prie korporatyvinio vardo.
Tai leidžia prisitaikyti prie skirtingų rinkų. Vienur svarbu kaina, kitur – sudėtis, dar kitur – tradicinis skonis. Vienas bendras vardas visur neveiktų. Vietiniai prekių ženklai dažnai atrodo „savi“, net jei gamyba vyksta tarptautiniu mastu.
Tokio modelio trūkumas – sudėtingesnė valdymo struktūra. Privalumas – lankstumas.
Eksportas, kuris neapsiriboja Europa
Europa ilgą laiką buvo pagrindinė kryptis. Natūralu: artima logistika, panašūs vartojimo įpročiai, aiškesnis reguliavimas. Tačiau vien Europa niekada nebuvo galutinis tikslas.
Šiandien Vičiūnai Group produkcija pasiekia ir Azijos, ir Šiaurės Amerikos rinkas. Tai nėra masinis visų produktų eksportas visur. Dažniau – labai konkretūs gaminiai labai konkrečioms rinkoms.
Pavyzdžiui, tai, kas gerai parduodama Baltijos šalyse, nebūtinai bus priimta Japonijoje ar JAV. Skiriasi skoniai, tekstūros, net porcijų dydžiai. Tokiais atvejais adaptacija tampa ne papildomu darbu, o būtinybe. „Fitch Ratings“ įvertino naująjį „Akropolis Group“ sandorį
Skaičiai, kurie keičia mastelio suvokimą
Kalbant apie apyvartą, darbuotojų skaičių ar gamybos apimtis, Vičiūnai Group jau seniai peržengė „vietinio verslo“ ribas. Tūkstančiai darbuotojų, šimtai milijonų eurų apyvartos, dešimtys gamybos ir logistikos objektų.
Kasdienybėje tai reiškia visai kitokius sprendimus. Kai dirba keli šimtai žmonių, daug kas sprendžiama neformaliai. Kai dirba keli tūkstančiai – improvizacijos lieka vis mažiau.
Ir vis dėlto, net ir tokiame mastelyje išlieka paradoksas: vienas netikslus sprendimas gali turėti labai realių pasekmių. Ne teoriškai, o lentynose, sandėliuose, darbuotojų grafikuose.
Darbuotojai kaip sistemos dalis, ne šūkis
Apie žmones organizacijose dažnai kalbama abstrakčiai. Čia labiau tinka žemiškesnis požiūris. Vičiūnai Group struktūroje dirba labai skirtingi žmonės: nuo gamybos linijų operatorių iki technologų, logistikos specialistų, pardavimų komandų skirtingose šalyse.
Didelė dalis darbuotojų lieka ilgus metus. Tai nėra savaime suprantama maisto pramonėje, kur fizinis darbas, pamainos ir sezoniškumas daro savo. Ilgesnis išlikimas dažnai susijęs su stabilumu, nuspėjamumu ir aiškiomis taisyklėmis.
Ne viskas visur veikia idealiai. Tai didelė organizacija, o didelėse sistemose visada yra trinties. Bet būtent per tą trintį dažnai ir atsiskleidžia, ar verslas geba prisitaikyti.
Tvarumas be lozungų
Pastaraisiais metais tvarumas tapo beveik privalomu žodžiu. Tačiau realybėje jis dažniau pasireiškia mažais sprendimais nei didelėmis deklaracijomis.
Žaliavų kilmė, atliekų mažinimas, energijos naudojimas – šios temos Vičiūnai Group atveju sprendžiamos praktiškai. Ne visada greitai, ne visada vienodai visose šalyse. Kartais sprendimai diktuojami reguliavimo, kartais – ekonomikos.
Tai nėra sritis, kurioje egzistuoja vienas teisingas atsakymas. Skirtingos rinkos, skirtingi reikalavimai, skirtingi lūkesčiai. Kartais tenka rinktis ne idealų, o įmanomą variantą.
Konkurencija, kuri nuolat keičiasi
Verslai savo efektyvumui rašo 7 balus
Maisto pramonė iš šalies atrodo stabili. Bet viduje ji gana dinamiška. Keičiasi žaliavų kainos, vartotojų įpročiai, prekybos tinklų derybinė galia.
Vičiūnai Group konkuruoja ne tik su regioniniais gamintojais, bet ir su globaliais žaidėjais. Tai reiškia, kad sprendimai turi būti greiti, bet ne skuboti. Kartais pralaimėti kainos karą yra racionaliau nei laimėti trumpalaikę apimtį.
Šioje vietoje ypač svarbus tampa mastelis. Didelės apimtys leidžia amortizuoti svyravimus, bet kartu reikalauja nuolatinio dėmesio efektyvumui.
Technologijos kaip tylus variklis
Apie technologijas dažnai galvojama kaip apie IT. Tačiau maisto gamyboje technologijos – tai ir receptūros stabilumas, ir šaldymo greitis, ir pakuočių sprendimai.
Vičiūnai Group daug investuoja į procesus, kurie iš šalies nematomi. Vartotojas mato tik galutinį produktą. Už jo slypi ilgi bandymai, koregavimai, testavimai. Kartais mėnesiais, kartais metais.
Tai nėra sritis, kur galima viską automatizuoti vienu sprendimu. Daug kas vis dar priklauso nuo žmonių, jų patirties ir gebėjimo pastebėti smulkmenas.
Ryšys su Kaunu, kuris neišnyko
Nors veikla seniai peržengė Lietuvos ribas, Kaunas išliko svarbus taškas. Ne tik kaip administracinis centras, bet ir kaip simbolinė pradžia.
Tai miestas, kuriame sprendimai dažnai būna tiesmuki, be perteklinio blizgesio. Tokia dvasia jaučiama ir pačioje organizacijoje. Mažiau kalbų, daugiau darbo. Ne visada patogu, bet gana efektyvu.
Šis ryšys nėra eksponuojamas. Jis tiesiog egzistuoja. „Akropolis Group“ užbaigė bendrovės „Galio Group“ įsigijimo sandorį
Kur link viskas juda
Kalbant apie ateitį, būtų per daug paprasta vardinti kryptis. Rinkos keičiasi greičiau nei strateginiai dokumentai. Viena aišku: Vičiūnai Group ir toliau veiks ten, kur susikerta paklausa, technologijos ir logistika. Nuo spalio 1 d. keičiasi dalies „Rimi“ parduotuvių darbo laikas
Galbūt tai bus nauji produktų segmentai. Gal naujos geografijos. O gal tiesiog gilesnis darbas su tuo, kas jau sukurta.
Didelės organizacijos retai daro staigius posūkius. Dažniau jos keičia kryptį laipsniškai, kartais net nepastebimai. Ir tik po kelerių metų tampa aišku, kad pokytis jau įvyko.
Reklama
