VVĮ valdysena išlaiko stabilumą – gerai vertinama 28-iose įmonėse

Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdysenos lygis pastaraisiais metais išlieka stabilus, rodo Valdymo koordinavimo centro (VKC) pristatytas naujausias VVĮ gerosios valdysenos indeksas. Nuosekliai diegiant gerąsias praktikas bei atnaujinus vertinimo metodiką, pagal kurią griežčiau taikomas „žemiausio kriterijaus“ principas, šiuo metu vidutiniškai arba teigiamai vertinama 28 iš 32 VVĮ valdysena. Tarp stipriausių valdysenos praktikų – valdybų formavimo principai ir įmonių atskaitomybė, o žemiausiai tarp visų valdysenos kriterijų įvertintos tvarumo valdymo praktikos.

Reklama

Didelių įmonių kategorijoje valdysenos lyderiai – AB „Ignitis grupė“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „EPSO-G“. Vidutinių įmonių kategorijoje – AB „Smiltynės perkėla“ ir UAB „Toksika“. Mažų ir labai mažų įmonių kategorijoje – AB „Detonas“.

AB „Smiltynės perkėla“ vienintelė šiemet iš visų VVĮ gerosios valdysenos indekse įvertinta A+ balu. Tad vertinant įmonių pasiekimus konkrečiose srityse, ji pripažinta valdysenos lydere. Tai – geras įrodymas, kad gerosios valdysenos principus galima labai sėkmingai diegti ir mažesnėse įmonėse, tam nereikia didelių išteklių.

Už geriausią strateginį valdymą įvertinta AB „Ignitis grupė“, atskaitomybės lyderio nominacija skirta AB „Detonas“. Tvarumo valdymo lydere pripažinta VĮ Valstybinių miškų urėdija, o tvarumo atskaitomybės lydere – AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Profesionaliausio valdytojo apdovanojimą gavo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

Kaip pažymi Valdymo koordinavimo centrui (VKC) laikinai vadovaujanti Jurgita Bagdonienė, VVĮ valdysenos lygis išlieka stabilus: dauguma valdysenos nuostatų yra sėkmingai įgyvendinama, nėra nustatyta sistemingų valdysenos spragų.

„Rezultatai, kuriuos matome šiuo metu – tai nuoseklaus gerųjų praktikų diegimo, aiškių reguliavimo gairių ir aktyvaus tiek akcininkų, tiek pačių įmonių įsitraukimo rezultatas. Džiaugiamės matydami dideles įmonių pastangas diegti gerosios valdysenos principus ir atitikti esamus reikalavimus. Pavyzdžiui, nors šiemet žemiausiai įvertintos tvarumo valdymo praktikos, net ir šioje srityje per pastaruosius penkerius metus padaryta didelė pažanga: didžiosios įmonės turi funkcinius tvarumo vadovus, atlieka poveikių analizes, tvirtina politikas ir keliasi su tvarumu susijusius tikslus. Svarbu pažymėti, kad šiuo metu jau pasiektas pakankamai aukštas valdysenos atitikties lygis ir džiugu, kad stengiamasi jį išlaikyti“, – sako J. Bagdonienė.

Tiesa, laikinoji VKC vadovė atkreipia dėmesį, jog, kaip ir pernai atliktame VVĮ valdysenos vertinime, taip ir šiemet vis dar išlieka valdysenos lygio atskirtis tarp didžiųjų ir mažųjų įmonių.

„Atskirtį lemia keli aspektai. Pirma – mažesnės įmonės turi mažiau išteklių diegti gerosios valdysenos principus. Tai ypač matyti vertinant įmonių korupcijos prevencijos praktikas ir tvarumo valdyseną. Antra – į mažųjų įmonių kategoriją patenka kelios įmonės, kurios iš esmės nesiima priemonių valdysenai tobulinti ir iš dalies iškreipia visos grupės vertinimą“, – teigia J. Bagdonienė.

VVĮ gerosios valdysenos indekso tikslas – įvertinti ir pamatuoti, kaip kiekviena VVĮ įgyvendina pagrindines gerosios valdysenos praktikas, kurios apima Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, Nuosavybės gairių, Skaidrumo gairių ir Atrankos gairių nuostatas bei kitus VVĮ veiklą reglamentuojančius dokumentus ir geriausias pasaulines praktikas. Šiuo metu VVĮ gerosios valdysenos indeksas yra plačiausiai visų VVĮ valdysenos kokybę įvertinantis įrankis.

Indekso metodika kasmet peržiūrima bei atnaujinama tiek siekiant reaguoti į pokyčius VVĮ veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose ar besikeičiančiose valdysenos praktikose, tiek siekiant didinti Indekso patikimumą ir pajėgumą kokybiškai atspindėti VVĮ valdyseną.

Tarp reikšmingiausių 2024/25 metų Indekso metodikos pakeitimų yra performuota Indekso struktūra, sukuriant naujas Indekso dimensijas. Kolegialių organų dimensija išskaidyta į Strateginio valdymo ir naujai sukurtą Akcininko veiksmų dimensiją. Suformuota nauja Tvarumo dimensija. Vertinimo sistemoje įvestas „žemiausio kriterijaus“ principas, reiškiantis, kad dimensijos balas negali būti aukštesnis nei jos sudėtyje esančio žemiausiai įvertinto kriterijaus balas. Pavyzdžiui, jei Tvarumo dimensijoje, korupcijos prevencija įvertinta B įverčiu, o tvarumo valdymas ir tvarumo ataskaita A įverčiais, tuomet visos Tvarumo dimensijos balas bus B.

Dėl 2024/25 metų Indekso metodikoje atliktų korekcijų, Indekso rezultatai šiemetinėje ataskaitoje nėra pilna apimtimi lyginami su 2023/24 metų Indeksu. Pokyčiai aptariami tik tuose kriterijuose, kuriuose metodikos pakeitimų nebuvo arba kai įmanoma įvertinti šių pokyčių įtaką.

Sudarant 2024/25 metų Indeksą įtrauktos tik Indekso sudarymo metu veikusios VVĮ. Iš viso į Indeksą įtrauktos 32 VVĮ.